Stovi Motina skausminga / Stabat Mater dolorosa
Sekvencija giedama minint Švč. Mergelę Mariją Sopulingąją (rugsėjo 15 d.).
Neprivaloma, ir giedoti ją galima arba visą ištisai, arba nuo žodžių: „* KRISTAUS MOTINA ŠVENTOJI“.
Kryžius
STOVI MOTINA SKAUSMINGA,
į Sūnaus kančias siaubingas
žvelgia verkiančiom akim.
Aimaną nuo kryžiaus girdi,
baisus skausmas varsto širdį
kalavijo ašmenim.
Kiek tai kenčia išrinktoji
Jėzaus Motina mieloji,
jam kovojant su mirtim.
Siaubas, sielvartas ir baimė
atėmė Marijai laimę,
Sūnų jai atimdami.
Koks žmogus nesudrebėtų,
koks akmuo nesuminkštėtų
nuo šios Motinos skausmų?
Kas galėtų neliūdėti
ir į ją ramiai žiūrėti,
kai ji kenčia su Sūnum?
Už visos žmonijos kaltę
leido sūnų ji prikalti
ir atidavė kančioms.
Matė mielą savo Sūnų,
kenčiantį dvasia ir kūnu,
mirštantį už mus visus.
Meilės Motina, Mergele,
duok pajusti skausmo galią,
kad liūdėčiau su Tavim.
Kad širdis manoji degtų,
kad nuo šiol vien Dievui plaktų,
kad mylėčiau vien tik jį.
* KRISTAUS MOTINA ŠVENTOJI,
spausk giliai širdin manojon
Nukryžiuotojo žaizdas!
Tu neduok praeit pro šalį,
jo Širdies skausmų bent dalį
leisk iškęsti už kaltes.
Leisk prie kryžiaus apsistoti,
su Tavim drauge raudoti,
likti su Tavim kartu.
Aš po kryžiumi norėčiau
su Tavim drauge stovėti,
lieti ašaras gailias.
O skaisčiausioji Mergele,
Tavo meilės karčią dalią
graudžiai leisk apverkti man.
Leisk suprasti Kristaus mirtį,
leiski kančią jo patirti
ir pajusti jo žaizdas.
Žaizdos jo tegul kankina,
kryžius jo teapsvaigina,
tealpstu drauge su juo!
Teismo diena gink, Marija,
nuo liepsnų, kurios praryja
sielas nuodėmės vergų!
Kristau, kai kelionę baigsiu,
palmę pergalės įteiksi
man dėl Motinos maldų.
Dėl savų kančių baisiųjų,
josios ašarų karčiųjų
leisk gyventi amžinai. Amen.
1. Stabat mater dolorósa
juxta Crucem lacrimósa,
dum pendébat Fílius.
2. Cuius ánimam geméntem,
contristátam et doléntem
pertransívit gládius.
3. O quam tristis et afflícta
fuit illa benedícta,
mater Unigéniti!
4. Quae mœrébat et dolébat,
pia Mater, dum vidébat
nati pœnas ínclyti.
5. Quis est homo qui non fleret,
matrem Christi si vidéret
in tanto supplício?
6. Quis non posset contristári
Christi Matrem contemplári
doléntem cum Fílio?
7. Pro peccátis suæ gentis
vidit Jésum in torméntis,
et flagéllis súbditum.
8. Vidit suum dulcem Natum
moriéndo desolátum,
dum emísit spíritum.
9. Eja, Mater, fons amóris
me sentíre vim dolóris
fac, ut tecum lúgeam.
10. Fac, ut árdeat cor meum
in amándo Christum Deum
ut sibi compláceam.
11. Sancta Mater, istud agas,
crucifíxi fige plagas
cordi meo válide.
12. Tui Nati vulneráti,
tam dignáti pro me pati,
pœnas mecum dívide.
13. Fac me tecum pie flere,
crucifíxo condolére,
donec ego víxero.
14. Juxta Crucem tecum stare,
et me tibi sociáre
in planctu desídero.
15. Virgo vírginum præclára,
mihi iam non sis amára,
fac me tecum plángere.
16. Fac ut portem Christi mortem,
passiónis fac consórtem,
et plagas recólere.
17. Fac me plagis vulnerári,
fac me Cruce inebriári,
et cruóre Fílii.
18. Flammis ne urar succénsus,
per te, Virgo, sim defénsus
in die iudícii.
19. Christe, cum sit hinc exire,
da per Matrem me veníre
ad palmam victóriæ.
20. Quando corpus moriétur,
fac, ut ánimæ donétur
paradísi glória.
Amen.