DIDŽIOJO KETVIRTADIENIO VAKARAS: Viešpaties Vakarienė

Šįvakar pradedamas Didysis Kristaus – nužudyto, palaidoto ir prisikėlusio – Tridienis.

Žinodamas, jog Kančios drama neišvengiama, Jėzus turbūt galėjo keliomis dienomis paankstinti Velykų vakarienę, kurią norėjo valgyti Jeruzalėje su savo mokiniais (tokią išvadą galima padaryti palyginus Evangeliją pagal Joną su sinoptinėmis evangelijomis). Tai buvo coena („vakarienė“).

Vakare švenčiama vienintelė tą dieną Eucharistijos liturgija, koncelebruojama visų toje vietoje tarnaujančių kunigų.

Keletas bruožų suteikia šiai liturgijai ypatingą pobūdį. Mišių įžangoje, „Garbė Dievui aukštybėse“ giedama labai iškilmingai, skambant varpams. Himnui pasibaigus, varpai nutyla; jie nebekvies į maldą dvi dienas, kuriomis minima Viešpaties Kančia ir mirtis. Mišių Evangelijoje primenama, kad vakarienės metu Jėzus mazgojo kojas savo mokiniams ir aiškino, kodėl taip elgiasi: „Jei aš – Viešpats ir Mokytojas – numazgojau jums kojas, tai ir jūs turite vieni kitiems kojas mazgoti. Aš jums daviau pavyzdį, kad ir jūs darytumėte, kaip aš jums dariau.“ Todėl vyskupas ir jį parapijose pavaduojantys kunigai, mazgoja kojas dvylikai dalyvių ir bučiuoja jas, taip išreikšdami pagarbą tiems, kuriems yra įsipareigoję tarnauti Kristaus pavyzdžiu. Krikščionims, kaip ir Jėzui, svarbiausia – tarnauti bendruomenės bendrajam gėriui. Kojų mazgojimo apeiga baigiama atnašavimu ir giesme Ubi caritas – „Kur tikra meilė, ten ir Dievas“. Po Velykų vakarienės, vykusios pagal žydų ritualą, Jėzus įsteigė Eucharistijos sakramentą, Naujojoje Sandoroje įamžinantį Velykų slėpinio buvimą. Tai primenama Pirmojoje Eucharistijos maldoje: „Viešpatie, maloniai priimki šią mūsų – tavo tarnų ir visos tavo šeimos – auką, kurią aukojame, minėdami tą dieną, kada mūsų Viešpats Jėzus Kristus apaštalams suteikė galią švęsti Jo Kūno ir Kraujo paslaptis… Kančios už mūsų ir visų žmonių išganymą išvakarėse, tai yra šiandien, Jis paėmė duoną…“.

Tai liturginių metų šerdis – Didįjį ketvirtadienį Velykų vakarienėje Jėzus apeigomis paaukojo savo gyvybę už visus žmones, penktadienį Jis buvo paaukotas ant kryžiaus kaip šventyklos avinėliai, o Velykų naktį Jis nugalės mirtį, sujungdamas savo kūną su dieviškosios šlovės pilnatve.

Didžiojo ketvirtadienio Mišiose yra dar viena apeiga. Po komunijos Eucharistija rytdienos Komunijai (nes Didįjį Penktadienį necelebruojamos Mišios), procesija pernešama į adoracijai parengtą išpuoštą vietą. Adoracija tęsis keletą vėlyvo vakaro valandų, kad šioje išskirtinėje vietoje visi galėtų apmąstyti paskutinius Jėzaus žodžius mokiniams. 

MMV