VIEŠPATIES VAKARIENĖ: Eucharistijos liturgija
ATNAŠAVIMAS
Tikinčiųjų eisenos priegiesmis
Kur tikra meilė, ten ir Dievas.
Surinko mus į draugę Kristaus meilė.
Tad džiaukimės, gėrėkimės juo.
Pagarbiai mylėkim dangaus Tėvą.
Širdingai mylėkim vienas kitą.
Kur tikra meilė, ten ir Dievas.
Todėl, kai visi draugėn sueinam,
Susiskaldymo neturi būti.
Tegul pasibaigia vaidai ir kivirčai.
Tegul su mumis būna Dievas Kristus.
Kur tikra meilė, ten ir Dievas.
Drauge su šventaisiais trokštame regėti
Garbe spindintį Kristaus veidą.
Tada bus džiaugsmas tyras, begalinis,
Amžinas ir nesibaigiantis. Amen.
Atnašų malda
Suteik mums, Viešpatie, malonę
tinkamai dalyvauti šventosiose paslaptyse, ✝
nes kiek kartų švenčiamas šis kryžiaus Aukos atminimas, *
tiek kartų vykdomas mūsų atpirkimo darbas.
ECHARISTIJOS MALDA
Dėkojimo giesmė
Kristaus auka ir Sakramentas
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga
tave, amžinasis Tėve, garbinti ir tau dėkoti,
per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
Jisai, tikrasis ir amžinasis Kunigas,
įsteigdamas visiems laikams skirtąją Auką,
save paaukojo tau kaip mūsų išganymo atnašą
ir liepė mums tai daryti jo atminimui.
Už mus atiduotas jo Kūnas čia mus peni ir stiprina,
dėl mūsų pralietas jo Kraujas – girdo ir skaistina.
Todėl mes su angelais ir arkangelais,
ir su visa dangaus dvasių bendruomene
niekuomet nepaliausime tave garbinę giesme:
ŠVENTAS, ŠVENTAS, ŠVENTAS...
KOMUNIJA
Komunijos priegiesmis Plg. 1 Kor 11, 24. 25
„Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas; ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje“, – sako Kristus: „Kiek kartų tai priimsite, darykite tai mano atminimui.“
Baigus dalyti Komuniją, komuninė su komunikantais rytdienai paliekama ant altoriaus, ir Mišios baigiamos Komunijos malda.
Komunijos malda
Duok mums, visagali Dieve, ✝
stiprinamiems žemėje tavo Sūnaus Vakariene, *
susilaukti amžinojo pokylio danguje. –
Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį.
Švč. Sakramento pernešimas
Po Komunijos maldos kunigas, atsistojęs priešais altorių, įberia į smilkytuvą smilkalų ir atsiklaupęs triskart pasmilko Švč. Sakramentą. Paskui, apsisiautęs veliumu, paima komuninę.
Išsirikiuoja procesija, kurioje, kryžnešiui einant priekyje, patarnautojams kleketuojant ir smilkant, Švč. Sakramentas per bažnyčią nešamas į deramai papuoštą garbinimo altorių. Tuo metu giedamas himnas Kūno paslaptį (be dviejų paskutinių posmelių) arba kuri kita eucharistinė giesmė.
Eucharistinis himnas [lotyniškai]
Kūno paslaptį šlovingą, taurę Kraujo prakilnaus
skelbia himnas iškilmingas, skirtas aukai iš dangaus –
tam, kurio mirtis siaubinga žemės nuodėmes nuplaus.
Tėvo siųstas mums, atėjęs iš Mergelės nekaltos,
išganingą žodį sėjo žemės klystančios keliuos,
tik kelionė jo artėjo prie slaptingos pabaigos.
Paskutinę vakarienę su bičiuliais artimais
pagal nuostatą kiekvieną atšvenčia ištikimai
ir po to save kaip duoną teikia mokiniams jisai.
Žodis, tapęs kūnu, ima sieloms būt maistu nauju.
Kinta duona, kinta vynas – virsta Kūnu ir Krauju.
Ir vargingas pažinimas taps tikėjimu gaiviu.
Procesijai atėjus prie garbinimo altoriaus, kunigas pastato komuninę į tabernakulį, įberia smilkalų ir atsiklaupęs pasmilko. Tuo metu giedama:
Prieš taip didį Sakramentą pulkim, galvas lenkdami,
nes jau seną Testamentą maino įstatai nauji;
tikim paslaptį tą šventą, Kristaus žodį gerbdami.
Dievui Tėvui Sutvėrėjui teskamba džiugi giesmė,
Dievui Sūnui Atpirkėjui iš visos širdies garbė
ir dangaus šviesos Nešėjai – Dvasiai amžina šlovė! Amen.
Po to tabernakulis uždaromas. Kurį laiką tylomis pagarbinę, kunigas ir patarnautojai priklaupę grįžta į zakristiją.