LITURGINIAI METAI

Iš Didžiojo Velykų Tridienio tarsi iš šviesos šaltinio trykštantis Prisikėlimas nuskaidrina visus liturginius metus. Iki šio Tridienio ir po jo dieną po dienos liturgija savaip rikiuoja metus. Jie yra „Viešpaties malonės metai“ (plg. Lk 4, 19). Liturginiai metai įvairiais požiūriais atskleidžia vieną ir tą patį Velykų slėpinį. Kiekvienas sekmadienis –Viešpaties diena – yra pagrindinė Eucharistijos šventimo diena, nes tai Viešpaties Prisikėlimo diena, ypatinga liturginės sueigos diena, krikščioniškos šeimos, džiaugsmo ir poilsio po darbų diena. Sekmadienis – savaitės Velykos – yra visų liturginių metų pagrindas ir branduolys.

Per ištisus metus Bažnyčia atskleidžia visą Kristaus slėpinį nuo Įsikūnijimo ir Gimimo iki Velykų, Žengimo į dangų, Šventosios Dvasios atsiuntimo ir su palaiminga viltimi laukiamo Viešpaties atėjimo.

Atitinkamomis liturginių metų dienomis minėdama šventuosius, pirmiausia Švenčiausiąją Dievo Motiną, apaštalus, kankinius ir kitus šventuosius, šios žemės Bažnyčia vienijasi su dangaus liturgija; ji šlovina Kristų už tai, kad Jis parodė savo išgelbėjimo vaisius išaukštintuose jos nariuose. Šventųjų pavyzdys drąsina ir stiprina Bažnyčią jos kelionėje į Tėvo namus.

Šiame skyriuje pateikiame liturginių metų laikų ir didžiausių iškilmių bei švenčių prasmę ir svarbiausią liturgiją.