O Jėzau, tu mus atpirkai / Iesu, nostra redemptio

O JĖZAU, TU MUS ATPIRKAI, 
o meile, mūsų trokštama,
visų Kūrėjau, Viešpatie,
žmogau laikų pabaigoje,

koks didis tavo gailestis,
kai nuodėmes prisiimi, 
žiauriausią mirtį iškenti, 
mus iš mirties vaduodamas.

Įveikęs pragarų vartus,
išlaisvini įkalintus, 
su pergalės kilnios šlove 
tu Tėvo jau dešinėje.

Įveik savu meilingumu
ir mūsų piktumus visus, 
pasigailėjęs stiprinki 
mus savo veido švelnumu.

Tu mūsų džiaugsmas amžinas
ir būsimasis atpildas,
te nepaliaujama šlovė
per amžių amžius tau skambės. Amen.

VL, t. II, p. 812. 

Kita lietuviško teksto versija

O Jėzau, Atpirkėjau mūs',
pranokęs sielų troškimus,
žmogaus ir Dieve amžinas,
maloningumo kupinas.

2 Kas vertė mirt tave už mus, 
užstojant prasikaltusius,
iškęsti kančią žiauriąją, 
parodyt meilę tauriąją?

3 To požemin įsiskverbei
ir belaisvius išsivedei,
nūn sėdi Dievo dešinėj,
triumfo amžinoj garbėj.

4 Lai tavo meilė didelė
iš kalčių trauks paklydėlį
ir leis, maldas išgirdusį,
jaust tavo veido spindesį.

5 Tu būk mums džiaugsmas amžinas,
pasotink sielas alkanas.
Tebūna tau garbė pilnai
ir dėkingumas amžinai. Amen.

EuchkAp, p. 128.