Iškilmės šventosios / Sacris solemniis

IŠKILMĖS ŠVENTOSIOS širdį tedžiugina,
giesmės tešlovina paslaptį didžiąją,
sena tenyksta jau, visa atnaujinta:
žodžiai, jausmai ir apeigos.

Šiandien mes minime tą Puotą šventąją,
kai prieš kentėdamas Kristus apaštalams
dar avinėlį jiems davė suvalgyti,
duoną, kaip buvo įprasta.

Kai senos apeigos buvo įvykdytos,
savąjį Kūną ir Kraują jis suteikė
duonos ir vyno šventaisiais pavidalais,
kaip apaštalams, taip ir mums.

Angelų Duona jau žmonėms dalijama,
Duona švenčiausioji trapiu pavidalu...
O kaip stebėtina: aš valgau Viešpatį –
vargšas, vergas, niekingasis!..

Tave, Trejybe, mes karščiausiai meldžiame:
taip aplankyki mus, kaip tave garbinam,
savo keliais veski ten, kur mes veržiamės,
savo švieson, kur gyveni! Amen.

VL, t. III, p. 544.

Kita lietuviško teksto versija

LAI ŠVENTĄ IŠKILMĘ džiaugsmas nuskaidrina, 
Te giesmėmis siela Viešpatį garbina, 
Kas buvo sena, jau teatsinaujina: 
Mintys. Žodžiai, gyvenimas.

2 Šiandien minėdami brangųjį Vakarą,
Žvelgiam į Viešpatį 0 Meilės ugniakurą.
duoną dalydamas broliams, jis atveria
Naują Meilės įstatymą.

3 Davė nusilpusiems Kūną Švenčiausiąjį,
Davė nuliūdusiems Kraują Brangiausiąjį,
Tardamas: „Duodu jums maistą tikriausiąjį –
Imkit, valgykit, gerkite!“

4 Auką švenčiausiąją žemėj įsteigdamas,
Vien kunigams galią šitą suteikdamas,
Ir kaipo valgis mums pats pasilikdamas,
Troško žmones pasotinti.

5 Štai angelų duona žemėn  mūs‘ nužengė,
Simboliuos glūdinčią tiesą atidengė,
Vargšams žmonėms puotą Viešpats prirengė –
O stebėtinos paslaptys!

6 Vieną Trejybėje Dievą maldaujame;
Teikis lankyti mus – laukt nepaliaujame:
Žemės takais vesk mus, kol dar keliaujame,
Laimės tavo šviesybėje! Amen.

EuchkAp, p. 124.