Karaliau didis, amžinas / Aeterne Rex altissime

KARALIAU DIDIS, AMŽINAS
ir Atpirkėjau dangiškas,
mirties tu nugalėtojas,
malonių pažadėtojas.

2 Į sostą Tėvo dešinės
žengi tu, apsuptas garbės,
tenai valdžia tau teikiama,
kurios tau žemėj gailima.

3 Visa gausi kūrinija –
po žemėm, žemėj, danguje
prieš tavo veidą klaupiasi
nes tu valdovas jos esi.

4 Nustebę žvelgia angelai
į pasikeitusį giliai
likimą atpirkto žmogaus,
turtingą dovanom dangaus.

5 Tu, Kristau, mūsų džiugesys
ir amžinasis atlygis,
valdai pasaulio statinį,
netikrą džiaugsmą šalini.

 6 Tave karštai maldaujame,
kaltes apgailestaujame,
aukščiau mūs‘ širdis pakylėk,
dangaus malone palytėk,

7 Kad amžinai nežūtume,
bet vainikuoti būtume
tada, kai pasirodysi
rausvam Teisėjo debesy.

8 Tu, Jėzau, darbą užbaigei,
dangun garbingai įžengei,
tebus garbė tau amžina
su Tėvu ir Šventa Dvasia. Amen.

EuchkAp, p. 129.

Kita lietuviško teksto versija

Karaliau amžių aukštasai,
atpirkęs tikinčių minias, 
kas žuvo gniaužtuose mirties, 
malonė kels iš prapulties.

Žengi amžinoje šlovėj
į sostą Tėvo dešinėj, 
suteikia galią tau dangus, 
kokios nepatiria žmogus.

Pasaulio kūrinių minia
danguj, ant žemės, po žeme, 
trejopi valdinių būriai 
tau lenkias, puldami žemai.

ir dreba angelai, kada
žmonijos keičiasi tvarka, 
kai kūnas kūną atperka; 
jau Kūnas – Žodis valdžioje.

Tu, Kristau, džiaugsme amžinas,
tu atlygis nenykstamas, 
valdai pasaulio sąrangą, 
virš jo džiaugsmų iškildamas.

Tad nuolankiai maldaujame:
naikinki mūsų nuodėmes, 
dangaus malonės gijomis 
aukštybėn širdis keldamas.

Kai teismo dieną debesiu
raudonu teisti leisiesi,
kaltų meilingai pagailėk, 
vainiką nevertiems uždėk.

Tau, Jėzau, tebūnie garbė,
į sostą žengiančiam dangaus, 
ir Tėvui, Dvasiai mylimai 
per amžių amžius, visados. Amen.

VL, t. II, p. 797.