Aukščiausias Žodis nužengė / Verbum supernum

AUKŠČIAUSIAS ŽODIS NUŽENGĖ
pas mus, su Tėvu likdamas,
jis savo darbą greit užbaigs,
gyvybę paaukodamas.

2 Išduos klastingas mokinys
jį mirčiai – priešams pavydiems;
save kaip valgį gyvasties
pirmiau jis duoda mokiniams.

3 Jiems duoną – Kūną tikrąjį
ir vyną – Kraują brangųjį
suteikia dviem pavidalais,
ir gert, ir valgyt liepdamas.

4 Mums tapo gimdamas draugu,
per bendrą pokylį – valgiu,
už mus numirdamas – auka,
danguj jis taps mums atlygiu.

*5 O dieviškoji Ostija,
mums dangų atidaranti,
silpni mes dvasios kovoje,
tvirtumo duok, pagelbėki!

6 Vienam Trejybėj Viešpačiui
tebūna meilė ir garbė.
O jis mus tenuves gyvent
per amžius laimės tėviškėn. Amen.

VL, t. III, p. 551. 

Kita lietuviško teksto versija

??? Mums Dievo Žodis nužengė, 
nors liko Tėvo dešinėj, 
ir atpirkimą prirengė 
gaivioj gyvenimo versmėj.

Jau žodis, gyvenąs tarp mūs‘
ir Tėvo dešinėj kartu
atliko darbą skirtą jam,
gyvybės baigias jo diena.

2 Klastingo mokinio mirtin
išduota priešams pavydiems,
save kaip valgį tikrąjį
pirmiau jis duoda mokiniams.

3 Jis, likęs dviem pavidalais, 
Krauju ir Kūnu vis maitins
minias silpnųjų dideles,
lig amžinybės jas gaivins.

4 Mums tapo gimdamas draugu,
paliko Kūną mums valgiu,
atpirko mirdamas – Krauju, 
Danguj – save duos atlygiu.

*5 O dieviškoji Ostija,
mums dangų atidaranti,
silpni mes dvasios kovoje,
tvirtumo duok, pagelbėki!

6 Vienam Trejybėj Viešpačiui
tebūna meilė ir garbė.
O mus jis tenuves gyvent
per amžius laimės tėviškėn. Amen.

EuchkAp, p. 126.