Sutvirtinimo sakramentas

Sutvirtinimo sakramentas atbaigia Krikšto malonę: pakrikštytieji tobuliau sujungiami su Bažnyčia, praturtinami ypatinga Šventosios Dvasios jėga ir todėl dar labiau įpareigojami kaip tikri Kristaus liudytojai žodžiu bei darbu skleisti ir ginti tikėjimą. Per Sutvirtinimą krikščionys, tai yra pateptieji labiau įsijungia į Jėzaus Kristaus pasiuntinybę ir tampa kupini Šventosios Dvasios – kurios ir Jis buvo kupinas, kad visu savo gyvenimu skleistų „malonų Kristaus kvapą“.

Patepimas šventąja krizma yra esminis Sutvirtinimo sakramento ženklas. Šiuo patepimu krikščionis gauna „žymę“, Šventosios Dvasios antspaudą. Antspaudas yra asmens simbolis, jo valdžios, daikto priklausymo jam ženklas (senovėje karius žymėdavo jų vado, o vergus – jų šeimininko antspaudu). Antspaudas patvirtina juridinį aktą arba dokumentą, o kartais jį ir įslaptina.

Kristus sakė esąs pažymėtas savo Tėvo antspaudu (Jn 6, 27). Krikščionis taip pat yra juo pažymėtas: „Juk Dievas mus ir jus sutvirtino ir patepė Kristui; Jis pažymėjo mus savo antspaudu ir siuntė į mūsų širdis Dvasios laidą“ (2 Kor 1, 22). Šis Šventosios Dvasios antspaudas ženklina visišką priklausymą Kristui, amžiną tarnavimą Jam, o drauge ir dieviškosios globėjos pažadą didžiajame paskutiniųjų laikų išmėginime (žr. Apr 7, 2–3; 9, 4).

Pirmaeilis Sutvirtinimo teikėjas yra Vyskupas – Apaštalų įpėdinis, nes Sutvirtinimas siejamas su pirmuoju Šventosios Dvasios išliejimu Sekminių dieną. Tada apaštalai pripildyti Šventosios Dvasios rankų uždėjimu patys ją perdavė tikintiesiems. Taigi Šventosios Dvasios priėmimas iš Vyskupo rankų parodo glaudų sutvirtintųjų ryšį su Bažnyčia ir Apaštalams duotą Įsakymą liudyti žmonėms Kristų.

Suaugusieji katechumenai ir katechetiniame amžiuje krikštijami vaikai Sutvirtinimą ir Eucharistiją priima tuoj po Krikšto. Vaikams Sutvirtinimas teikiamas sulaukus sąmoningo amžiaus. Sutvirtinimą gali priimti tik pakrikštytas žmogus. Be to, tikintysis turi būti pašvenčiamojoje malonėje, atitinkamai pasirengęs ir sugebąs atnaujinti Krikšto pažadus.

Sutvirtinimo sakramentui rengiamasi iš anksto. Visi kandidatai priimti Sutvirtinimo susirenka kartu. Dalyvauti šiose iškilmėse kviečiami ir sutvirtinamųjų giminės, bičiuliai bei vietos bendruomenės nariai, kad jie atstovautų visai Dievo tautai ir parodytų, kokius tikėjimo vaisius joje subrandino Šventoji Dvasia.

Sutvirtinimo apeigų nuostatai nereikalauja, kad sutvirtinamieji šalia Krikšto vardo dar pasirinktų Sutvirtinimo vardą; jei pasirenka atskirą Sutvirtinimo vardą, pastarasis turi būti šventojo vardas. Kiekvienas sutvirtinamasis paprastai turi Sutvirtinimo globėją, kuris atveda jį šio sakramento priimti ir pristato Vyskupui patepti šventąja krizma, o paskui padeda jam ištikimai vykdyti Krikšto pažadus, laikytis gautos Šventosios Dvasios. Pageidaujama, kad Sutvirtinimo globėju (globėja) būtų krikštatėvis (krikštamotė). Šitaip geriau išreiškiamas Krikšto ir Sutvirtinimo ryšys, o krikštatėviai gali sėkmingiau atlikti savo pareigas. Tačiau nedraudžiama pasirinkti ir atskirą Sutvirtinimo globėją. Sutvirtinimo globėjas turi būti dvasiniu atžvilgiu tinkamas šioms pareigoms, t. y. turi būti sulaukęs šešiolikos metų amžiaus; būti katalikas, jau priėmęs Sutvirtinimą bei šventosios Eucharistijos sakramentą, gyvenantis pagal tikėjimą bei norintis šias pareigas prisiimti.

MMV, kAK