Nuo saulėtojo Siono / Lauda Sion Salvatórem ♫
Himnas sukurtas šv. Tomo Akviniečio apie 1264 m.
Himnas giedamas ir kaip Devintinių sekvencija. Ji nėra privaloma, giedoti ją galima arba visą ištisai, arba nuo žodžių: Angelų šlovingą duoną.
NUO SAULĖTOJO SIONO
iškilmingo himno tonai
šlovina Ganytoją.
2 Šiandien himnai paslaptingi
skelbia duoną nemirtingą,
ypatingos prigimties.
3 Gyvą duoną, gyvą vyną
Jėzus mokiniams dalino,
liepdamas dalint kitiems.
4 Ir todėl giesmė džiaugsminga,
iškilni, giliai prasminga
šviesą pažeria mintims.
5 Minima diena didžioji,
šventės sukaktis šviesioji –
įsteigimas paslapties.
6 Naujo amžiaus atėjimas,
naujo priesako skelbimas
užbaigė senus laikus.
7 Vietoj atvaizdo – tikrovė,
vietoj praeities – naujovė,
tarsi saulė po nakties.
8 Vakarienėj paslaptingoj
Kristaus auką išganingą
įsteigė visiems laikams.
9 Švęsti duoną, švęsti vyną,
skelbti Kristaus atminimą
liepia priesakas kilnus.
10 Jo galybėje – tikrumas:
duona keičiasi į Kūną,
vynas tampa jo Krauju.
11 Jo žodžiu Bažnyčia tiki –
jog nematomi dalykai
iš tiesų gyvi aukoj.
12 Paslėpta esmė didinga,
išorės ženkluos skirtinguos
slypi vienas turinys.
13 Kraujas – gėrimas slaptingas,
Kūnas – maistas nemirtingas, –
visas Kristus abiejuos.
14 Jis nedalomas ir sveikas,
net dalijamas nekeičia
vieneto esmės gilios.
15 Ima vienas, ima šimtas –
Kūno prigimtis nekinta,
pasilieka ta pati.
16 Tik veikimas jos skirtingas:
ji geriesiems palaiminga,
o blogiesiems – pražūtis.
17 Nuostabus toksai likimas:
ir palaima, ir žlugimas
iš šaltinio to paties.
18 Jis išlieka paplotėly,
ir mažiausiam trupinėly, –
visas Kristus, garbe žėrįs, –
garbink ir neabejok!
19 Nieks negali jo pažeisti,
ženklo turinio pakeisti,
ženklą galime paliesti,
bet esmė nesumažės.
20 ANGELŲ ŠLOVINGĄ DUONĄ,
mylimiems vaikams malonę
duoda vargšams į kelionę,
tik ne pajuokai – piktiems.
21 Ji – tikrovė tų šešėlių:
manos tautai Izraelio,
jų Velykų avinėlio,
Izaoko atnašos.
22 O Ganytojau meilingas,
Jėzau, būk mums gailestingas,
Tu ganyk mus, Tu mus ginki,
amžiams laime apdalinki,
ten, kur nebebus mirties.
23 Visažini, visagali,
žmogų gelbstintis bedalį,
amžinon puoton pakviesk mus
ir namiškiais padaryk mus
su šventaisiais danguje.
LAUDA SION SALVATÓREM
Lauda ducem et pastórem
In hymnis et cánticis.
Quantum potes, tantum aude:
Quia major omni laude,
Nec laudáre súfficis.
Laudis thema speciális,
Panis vivus et vitális,
Hódie propónitur.
Quem in sacræ mensa cœnæ,
Turbæ fratrum duodénæ
Datum non ambígitur.
Sit laus plena, sit sonóra,
Sit jucúnda, sit decóra
Mentis jubilátio.
Dies enim solémnis ágitur,
In qua mensæ prima recólitur
Hujus institútio.
In hac mensa novi Regis,
Novum Pascha novæ legis,
Phase vetus términat.
Vetustátem nóvitas,
Umbram fugat véritas,
Noctem lux elíminat.
Quod in cœna Christus gessit,
Faciéndum hoc expréssit
In sui memóriam.
Docti sacris institútis,
Panem, vinum, in salútis
Consecrámus hóstiam.
Dogma datur Christiánis,
Quod in carnem transit panis,
Et vinum in sánguinem.
Quod non capis, quod non vides,
Animósa firmat fides,
Præter rerum ordinem.
Sub divérsis speciébus,
Signis tantum, et non rebus,
Latent res exímiæ.
Caro cibus, sanguis potus:
Manet tamen Christus totus,
Sub utráque spécie.
A suménte non concísus,
Non confráctus, non divísus:
Integer accípitur.
Sumit unus, sumunt mille:
Quantum isti, tantum ille:
Nec sumptus consúmitur.
Sumunt boni, sumunt mali:
Sorte tamen inæquáli,
Vitæ vel intéritus.
Mors est malis, vita bonis:
Vide paris sumptiónis
Quam sit dispar éxitus.
Fracto demum Sacraménto,
Ne vacílles, sed memento,
Tantum esse sub fragménto,
Quantum toto tégitur.
Nulla rei fit scissúra:
Signi tantum fit fractúra:
Qua nec status nec statúra
Signáti minúitur.
ECCE PANIS ANGELÓRUM,
Factus cibus viatórum:
Vere panis filiórum,
Non mitténdus cánibus.
In figúris præsignátur,
Cum Isaac immolátur:
Agnus paschæ deputátur
Datur manna pátribus.
Bone pastor, panis vere,
Jesu, nostri miserére:
Tu nos pasce, nos tuére:
Tu nos bona fac vidére
In terra vivéntium.
Tu, qui cuncta scis et vales:
Qui nos pascis hic mortáles:
Tuos ibi commensáles,
Cohærédes et sodáles,
Fac sanctórum cívium.
NATOS
1. Grigališka, lietuviškai, trumpoji versija
Parengė ses. Celina Galinytė OSB | Parsisiųsti PDF
2. Nuo Saulėtojo Siono (ilgoji versija)
Romos apeigynas. Šventoji Komunija ir Eucharistijos slėpinio kultas ne Mišių metu, Nr. 197 (Vilnius, 2005. p. 131).
Apie
Dvidešimt keturių (lietuviškai – dvidešimt trijų) posmų himnas, sukurtas šv. Tomo Akviniečio, apie 1264 m. Urbonui IV Viešpaties Kūno iškilmę patvirtinus visoje Bažnyčioje. Himne šlovinama Eucharistija ir tikėjimas transubstanciacija („esmėkaita“, iš lot.), duona nepakinta, o vien tik esmė). Kai kurios temos paimtos iš Pange lingua. Himnas ar bent jo dalis yra tapusi (neprivaloma) Devintinių sekvencija.
MMV, kAK
Lietuviškos įgiedojimo versijos
Trumpoji versija (nuo „Angelų šlovinga duona“), ses. Celinos Galinytės OSB įgiedojimas, 2022: