maldynas.katalikai.ltmaldynas.katalikai.lt

MALDYNAS | išskleista:

ABĖCĖLINĖS RODYKLĖS

APEIGŲ / MALDŲ / PAMALDUMŲ

GIESMIŲ IR HIMNŲ

MALDOS / APEIGOS / LITURGIJA
GIESMYNAS
 

 

VELYKŲ LAIKAS

Velykų laikas yra liturginis laikotarpis nuo Viešpaties Prisikėlimo iki Šventosios Dvasios atsiuntimo per Sekmines. Velykų dienos dvasinis džiaugsmas ir dėkojimas tęsiasi penkiasdešimt dienų. Žodžio liturgijoje neskaitomas Senasis, vien Naujasis Testamentas.

Pirmoje šio meto dalyje (40 dienų) iki Žengimo į dangų šventės (Šeštinių) liturgijoje švenčiami prisikėlusio Jėzaus pasirodymai ir siekiama gilesnio Velykų slėpinio pažinimo. Trečiąjį sekmadienį toliau skaitomi įvairūs Luko ir Jono pasakojimai apie Jėzaus pasirodymus. Ketvirtasis sekmadienis yra Gerojo Ganytojo šventė (Jn 10). Penktąjį ir šeštąjį sekmadienį skaitomos svarbios ištraukos iš Jėzaus kalbų po Vakarienės (Jn 13–16), aiškinančios Velykų slėpinio mokymą.

Dienos po Žengimo į dangų (Šeštinių) yra laikas, kai Bažnyčia, sekdama Marijos ir Jeruzalės aukštutiniame kambaryje prieš pirmas krikščionių Sekmines susirinkusių mokinių pavyzdžiu, rengiasi priimti naują Šventosios Dvasios išliejimą. Kur Žengimas į dangų (Šeštinės) švenčiamos tradiciniu laiku (šeštos savaitės ketvirtadienį), septintasis Velykų sekmadienis skiriamas Dvasios laukimo temai. Skaitomos ištraukos iš Kristaus vyriausiojo kunigo maldos (Jn 17). Tas pats skyrius ištisai skaitomas savaitę prieš Sekmines. 

Keli patikslinimai

Jėzaus pasirodymai. Velykų dieną pirmieji Jėzaus mokiniai tebėra sukrėsti savo Mokytojo kančios ir mirties. Juos apėmęs gilaus nusivylimo jausmas: „Mes tikėjomės, kad jis atpirksiąs Izraelį“, sako vienas iš dviejų pakeliui į Emausą. Tačiau viskas įvyko taip, tarsi Dievas būtų apleidęs tą, kurį tikėta esant Mesiją. Kartu pažymėtina, kad pradinis mokinių skepticizmas parodo, jog jie niekada nebūtų patikėję tariamu prisikėlimu. Pirmo moterų liudijimo jie nelaikė patikimu. Kiek vėliau ir apaštalas Tomas atsisako patikėti vieningu kitų apaštalų, kuriems Jėzus pasirodė aukštutiniame kambaryje, liudijimu.

Vis dėlto, netrukus Prisikėlimo faktas galutinai įtikina mokinių grupę. Gausūs ir įvairūs Viešpaties pasirodymai turėjo įtikinti mokinius ir sutvirtinti jų tikėjimą. Jų sutiktasis buvo ne bekūnė „dvasia“ ar „vaiduoklis“, bet gyvas žmogus Jėzus tikru ir apčiuopiamu kūnu, tebeturinčiu Kančios žaizdas. Vis dėlto jie suvokia, kad Kristus išsilaisvinęs iš įprastinių mūsų žemiškojo gyvenimo suvaržymų. Viešpats jau įžengęs į „amžinąjį gyvenimą“. Jam nebegalioja erdvės ir laiko ribos, Jis gali pasirodyti įvairiais pavidalais, kaip piligrimas ar sodininkas; kartais Jis ilgai kalbasi su pašnekovais, kol šie Jį atpažįsta (pvz., į Emausą keliaujantys mokiniai). Visuose Velykų susitikimuose esama drauge ir pojūčiais apčiuopiamo reiškinio, ir dvasinio slėpinio. Tai tikrai Jėzus iš Nazareto, kuris buvo nukryžiuotas, tačiau daugeliu atžvilgių jis pranoksta įprastinius mūsų pažinimo dėsnius.

Atperkamoji auka. Kristaus pergalė visuotinė. Ji kyla iš Žmogaus–Dievo sūniškosios meilės. Ši meilė paskatino Kristų visiškai dovanoti save, paaukoti savo gyvybę dėl nuodėmingosios žmonijos išganymo pagal Tėvo planą. Tai tobula dovana be jokio pasitenkinimo savimi. Kartu tai begalinės vertės dovana, nes Jėzus yra įsikūnijęs Dievo Žodis. Jis galėjo paaukoti tobulą auką už visas nuodėmes.

Pergalė prieš mirtį. Nugalėjęs blogį savo atperkamąja mirtimi, Jėzus nugalėjo ir pačią mirtį, nes mirtis – nuodėmės padarinys. „O mirtie, aš būsiu tavo mirtis!“ (Oz 13, 14 Vulg.). Ant kryžiaus Žmogus Jėzus savo gyvybę atidavė į savo Tėvo rankas, o šis jam grąžina ją Prisikėlimo garbėje. Kartu Jėzus tampa visos žmonijos valdovu, naujos žmonijos, pašauktos sekti juo Velykų slėpinyje. Pasak šv. Pauliaus: „Taigi krikštu mes esame kartu su juo palaidoti mirtyje, kad kaip Jėzus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo šlovinga galia, taip ir mes pradėtume gyventi atnaujintą gyvenimą.“ (Rom 6, 4).

Taigi Velykų slėpinyje mes dalyvaujame trejopai. Liturgija mus ragina: 
✦ tvirtai ir džiaugsmingai tikėti Viešpaties Prisikėlimu, patvirtintu apaštalų liudijimo; 
✦ gyventi naują gyvenimą, Kristaus parūpintą mums per Jo auką ir perduodamą per krikštą; 
✦ turėti tvirtą viltį visapusiškai dalyvauti Kristaus prisikėlime amžinojo gyvenimo šlovėje.

MMV, kAK

SVARBU
ŠAUKIAMĖS ŠVENTOSIOS DVASIOS...

Maldų Šventajai Dvasiai devyndienis (su Sekminų sekvencijos „Dvasia, Viešpatie, ateik“ natomis)...

Mokykimės giedoti ir kitą – grigališką himną Šventajai Dvasiai „O Dvasia, Viešpatie, nuženk“, kurį Bažnyčia gieda ypač svarbiose iškilmingose liturgijose. Parengėme pagalbinę versiją su natomis. 

Šventosios Dvasios litanija...

 

...
Naujoje Mišių skaitinių ABC knygoje pakeistos kai kurios formuluotės

„Pradėjus naudoti naująją Skaitinių A, B ir C liturginiams metams knygą, vyskupai ragina kunigus ir diakonus visų (ne tik sekmadieninių) šv. Mišių metu skaitomos Evangelijos ištraukos pabaigoje vietoj ankstesnės formuluotės Girdėjote Viešpaties žodį vartoti naujesnę Tai Viešpaties žodis. (Plg. LVK posėdis, 2022-09-16)

ABC knygoje – sekmadienių ir pagrindinių iškilmių liturginiai skaitiniai. Juos bus galima rasti ir lk.katalikai.lt.

...
Išleistas atnaujintas „Liturginis maldynas“

Įsigyti galima katalikų knygynuose.

Leidėjas – „Katalikų pasaulio leidiniai“, 2022.