Maldingumas šv. Juozapui

Savo apaštališkajame laiške Patris corde Pranciškus rašo apie šv. Juozapą kaip žmogų, apdovanotą drąsiu kūrybingumu, sugebančiu gyvenime patiriamus sunkumus paversti galimybėmis, nauja pradžia. Jam, kaip ir visiems pasaulio šeimų tėvams, teko susidurti su konkrečiomis savo šeimos gyvenimo problemomis, tačiau kiekvieną kartą jis jas sprendė, drąsiai pasitikėdamas Dievo apvaizda. Juozapas, sąžiningas stalius, taip pat mus moko darbo orumo, džiaugsmo, kurį patiria žmogus, valgydamas savo rankomis sau ir savo šeimai uždirbtą duoną.

Šv. Juozapas, nuoširdžiai tikintis žmogus, mus kviečia mylėti Dievą, mūsų Tėvą, ištikimai melstis, įsiklausyti į Dievo valią ir ją klusniai vykdyti. Evangelija šventąjį Juozapą vadina teisiu žmogumi. Jis, savo širdyje saugojęs Dievo slėpinius, mus skatina iš naujo atrasti tylos vertę, išmintingai ir lojaliai vykdyti savo pareigas. Teisumo dorybė, kurios pavyzdį mums duoda šv. Juozapas, mus skatina paklusti Dievo įstatymui, kuris yra gailestingumo įstatymas. Šv. Juozapas buvo šventosios Nazareto šeimos globėjas, Švenčiausiosios Mergelės Marijos vyras ir, pagal teisę, Jėzaus tėvas. 

Popiežius Pijus XII įsteigė kasmet gegužės 1-ąją minimą šv. Juozapo Darbininko šventę, siekdamas, kad būtų labiau pripažįstamas darbo orumas, būtų daugiau teisingumo visuomenės gyvenime. Šventosios Šeimos bėgimas į Egiptą rodo, kad Dievas yra ten, kur žmonėms gresia pavojai, kur jie kenčia, yra kitų atstumti ir apleisti. Visuotinės Bažnyčios globėjo titulą šv. Juozapui suteikė popiežius Pijus IX 1870 m. gruodžio 8 d. paskelbta bule Quemadmodum Deus.

MMV, kAK