TAU LENKIUOS, O DIEVE, mums neregimas, *
Ostijos paveiksle tikrai esamas. *
Tau aš savo širdį duodu visiškai, *
Nes gali ją tenkint, Dieve, Tu tiktai.
Nei akis, nei skonis, nei lytėjimas, *
Liudyt čia tegali vien tikėjimas. *
Tavo žodžiu, Dieve, aš tikiu tvirtai, *
Nes tiesos tikresnės nerasiu tikrai.
Savąją Dievystę kančioje dengei, *
O čia ir žmogystę lygiai paslėpei. *
Tai tikiu, o Dieve, giliai melsdamas, *
To, ko prašė latras atgailaudamas.
Aš žaizdų, kaip Tomas, Tavo neregiu, *
Kad Tu mano Dievas – draug su juo skelbiu. *
Duoki man, o Jėzau, dar tikėt labiau, *
Viltimi gyventi, meile degti Tau.
Brangus atminime Viešpaties mirties, *
Tu gyvoji duona, versme gyvasties. *
Mano sielai leiski peną Tavy rast, *
Tavąjį gerumą arti savęs jaust.
Pelikane Jėzau, Viešpatie meilus, *
Savo krauju plauki man širdies purvus. *
Tavo kraujo lašas gal tai padaryt: *
Nuodėmes pasaulio viso panaikint.
Jėzau mūs brangiausias, kurs dabar slepies, *
Duok, kad tai įvyktų, ko prašau išties: *
Kad Tave regėčiau danguj atvirai, *
Iš Tavęs ten semčiau laimę amžinai. Amen.
ADORO TE DEVOTE, latens deitas, *
Quæ sub his figuris vere latitas; *
Tibi se cor meum totum subjicit, *
Quia te contemplans totum deficit.
Visus, tactus, gustus in te fallitur, *
Sed auditu solo tuto creditur. *
Credo quidquid dixit Dei Filius; *
Nil hoc verbo Veritátis verius.
In Cruce latebat sola Deitas, *
At hic latet simul et Humanitas, *
Ambo tamen credens atque confitens, *
Peto quod petivit latro pœnitens.
Plagas, sicut Thomas, non intueor: *
Deum tamen meum te confiteor. *
Fac me tibi semper magis credere, *
In te spem habere, te diligere.
O memoriale mortis Domini, *
Panis vivus, vitam præstans homini, *
Præsta meæ menti de te vívere, *
Et te illi semper dulce sapere.
Pie Pelicane, Jesu Domine, *
Me immundum munda tuo Sanguine: *
Cujus una stilla salvum facere *
Totum mundum quit ab omni scelere.
Jesu, quem velatum nunc aspicio, *
Oro, fiat illud quod tam sitio: *
Ut te revelata cernens facie, *
Visu sim beátus tuæ gloriæ. Amen.
Apie
kaip ir „Nuo saulėtojo Siono“, šis eucharistinis himnas sukurtas šv. Tomo Akviniečio apie 1264 m., Urbonui IV Viešpaties Kūno iškilmę patvirtinus visoje Bažnyčioje.
MMV, kAK