Dievas – mūsų prieglauda ir stiprybė, * varge ištikimiausia pagalba.
Todėl nebijome, nors ir žemė drebėtų, * ir grimztų kalnai į jūrų gilybes.
Tekyla, tešniokščia sau marių bangos, * tevirpa jų daužomos kalnų uolos.
Galybių Viešpats mus gina, * mus visagalis Dievas globoja.
Palaimos srovė linksmina Dievo miestą, * Aukščiausiojo šventąjį būstą.
Jame gyvena Dievas, todėl jis nesugriaunamas; * išgelbės Dievas jį rytui auštant.
Ar kyla tautos, ar svyra karalystės, * vos Dievas prabyla – tuoj žemė nurimsta.
Galybių Viešpats mus gina, * mus visagalis Dievas globoja.
Ateikite ir regėkite Dievo darbus, – * kokių stebuklų jis žemėje daro!
Jis tramdo karus lig pat žemės krašto, * lankus trupina, ietis laužo, skydus ugnimi sunaikina.
Nurimkite ir pripažinkite, jog yra Dievas, * tautoms aukščiausias, visai žemei aukščiausias!
Galybių Viešpats mus gina, * mus visagalis Dievas globoja.