APIE GAVĖNIĄ
Gavėnia – tai keturiasdešimties dienų laikas, skirtas pasiruošti Jėzaus Kristaus mirties ir Prisikėlimo – Velykų šventei. Gavėnia prasideda Pelenų dieną ir baigiasi Didžiojo ketvirtadienio Paskutinės Kristaus vakarienės Mišių pradžia. Tačiau tai daugiau nei 40 dienų. Kiekvienas sekmadienis yra skirtas Kristaus Prisikėlimui švęsti, todėl, net jei ir turi specifinį ženklą, violetinę liturgijos spalvą, jis nėra atgailos ar pasninko laikas. Dėl šios priežasties, išsaugant keturiasdešimties dienų laikotarpį, Gavėnios pradžia yra Pelenų dieną, trečiadienį, prieš pirmąjį Gavėnios sekmadienį.
Gavėnios metas – tai taip pat suaugusiųjų pasiruošimo Krikšto sakramentui laikas. Nuo pat ankstyvosios krikščionybės laikų per Gavėnią katechumenai ruošdavosi Krikšto sakramentui, kurį jie priimdavo Velyknakčio vigilijos metu. Suaugusiųjų pasiruošimas yra ilgesnis, tačiau paskutiniai jo etapai įprastai vyksta per Gavėnią.
Gavėnia – tai susikaupimo ir atgailos laikas, kurio metu tikintieji raginami pažvelgti į Kristaus slėpinį, semtis iš jo jėgų, nuvalyti savo širdį, peržvelgti savo krikščionišką gyvenimą ir atgailos bei susitaikinimo dvasia ruoštis švęsti Kristaus Prisikėlimą. Gavėnia – tai laikas, kai Viešpats mus ragina vėl prie jo grįžti ir laukia mūsų atsako.
Gavėnią žymi paties Jėzaus raginimas: „Atėjo įvykdymo metas, Dievo karalystė čia pat! Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“ (Mk 1, 15). Atliepas į šį Kristaus raginimą priklauso nuo mūsų.
Lietuviškas žodis „Gavėnia“ greičiausiai kilo iš kaimynų slavų žodžio gavienne (гaвeннe), kurio veiksmažodinė forma gavėti (гaвeць) reiškia susilaikyti nuo mėsiškų valgių, pasninkauti. (plg. Lietuvių kalbos žodynas). Mūsų ir mūsų kaimynų kalbose pats žodis gavėnia akcentuoja pasninką. Lotyniškoje ir graikiškoje žodžio Gavėnia reikšmė daug platesnė. Lotyniškasis Gavėnios vardas Quadragesima (pažodžiui – „keturiasdešimtoji“), arba Tempus quadragesimæ, tiesiogiai išreiškia keturiasdešimties dienų laikotarpį prieš Velykas. Tačiau pirmiausia istorijoje sutinkamas kitas graikiškas Gavėnios pavadinimas metanoia, kuris galbūt taikliausiai išreiškia viso minimo laikotarpio esmę ir teologinę prasmę. Metainoia – tai atgaila, gyvenimo permąstymas ir vidinis pasikeitimas. Kitaip tariant, tai – atsivertimas, atsigręžimas, fizinis ir dvasinis visos žmogaus egzistencijos atsigręžimas į Dievą.
Gavėnios laikotarpio ištakos – Šventasis Raštas. Tvanas truko keturiasdešimt dienų ir naktų (Pr 7, 4). Mozė keturiasdešimt dienų ir naktų išbuvo užlipęs ant Sinajaus kalno (Iš 24, 18). Pranašas Elijas keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų ėjo iki pat Dievo kalno Horebo (1 Kar 19, 8). Pažadėtosios žemės žvalgymas užtruko keturiasdešimt dienų (Sk 14, 34). Taip pat skaičius keturi ar keturiasdešimt Šv. Rašte turi savitą prasmę. Skaičius keturi žymi geografinio horizonto visumą: keturi vėjai (Iz 11, 12; Ez 37, 9), keturios rojaus upės (Pr 2, 10). Skaičius keturiasdešimt dažniausiai išreiškia vienos žmonių kartos amžių: keturiasdešimt metų išrinktoji tauta klajojo dykumoje (Sk 14, 34), keturiasdešimt Dovydo karaliavimo metų (2 Sam 5, 4).
Krikščionims Gavėnia – tai keturiasdešimties dienų pasitraukimas į dykumą. Ne vienišiaus klajonės, tačiau išbandymo ir apsivalymo laiko išgyvenimas kartu su Jėzumi. Ne veltui KBK 540 primena: „Jėzaus gundymas rodo, kad Dievo Sūnus yra visai ne toks Mesijas, kokiam būti Jam siūlo šėtonas ir kokio trokšta žmonės (Plg. Mt 16, 21–23). Dėl to Kristus nugalėjo gundytoją mūsų labui: „Mes gi turime ne tokį vyriausiąjį kunigą, kuris negalėtų atjausti mūsų silpnybių, bet, kaip ir mes, visaip mėgintą, tačiau nenusidėjusį“ (Žyd 4, 15). Bažnyčia kiekvienais metais per keturiasdešimt Gavėnios dienų jungiasi su Jėzaus dykumoje paslaptimi.“ Perfrazuojant, Gavėnia – tai dar gilesnis panirimas į mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus slėpinio gelmes.
MMV, kAK
NAUJAUSI PUSLAPIAI
| LIGONIŲ PATEPIMO SAKRAMENTAS: pasirengimas, apeigos
| ATGAILOS IR SUTAIKINIMO SAKRAMENTAS. Apeigos, Sąžinės patikrinimo pavyzdys, maldos
| SUTVIRTINIMO SAKRAMENTAS. Sutvirtinimo apeigos Mišių metu
| KRIKŠTO SAKRAMENTAS. Kūdikių krikšto apeigos
| Eucharistijos kultas ne Mišiose
| Devyndienis ypatingai malonei per pal. Jurgio Matulaičio užtarimą išmelsti
SVARBU
GIEDAME Devintinių sekvenciją!
Devintinių sekvenciją giedoti iškilmės metu nėra privaloma, bet giedojimas labai papuošia ir patraukia į gilumą... Tai įspūdingas Švč. Kūno ir Kraujo garbei skirtas senas Bažnyčios himnas, kupinas solidžios teologijos, sukurtas šv. Tomo Akviniečio. MALDYNAS.katalikai.lt jau rasite visus himno žodžius, natas ir net audioįrašus. Tikimės tai padės visiems giedoti!
Naujoje Mišių skaitinių ABC knygoje pakeistos kai kurios formuluotės
„Pradėjus naudoti naująją Skaitinių A, B ir C liturginiams metams knygą, vyskupai ragina kunigus ir diakonus visų (ne tik sekmadieninių) šv. Mišių metu skaitomos Evangelijos ištraukos pabaigoje vietoj ankstesnės formuluotės Girdėjote Viešpaties žodį vartoti naujesnę Tai Viešpaties žodis. (Plg. LVK posėdis, 2022-09-16)
Išleistas atnaujintas „Liturginis maldynas“
Įsigyti galima katalikų knygynuose.
Leidėjas – „Katalikų pasaulio leidiniai“, 2022.