Verbų – Kristaus Kančios sekmadienis
Viešpaties įžengimo į Jeruzalę paminėjimas
PROCESIJA
PRADŽIA
Kunigas su patarnautojais ateina į vietą, kur susirinkę žmonės.
Priegiesmis Plg. Mt 21, 9
Osana Dovydo Sūnui!
Tau garbė tebus, nes ateini Viešpaties vardu!
Tu mūsų Valdovas, Osana aukštybėse!
Kunigas: Brangūs broliai ir seserys! Nuo Gavėnios pradžios atgaila ir artimo meilės darbais rengėme savo širdis Kristaus kančiai ir Prisikėlimui minėti. Šiandien kartu su visa Bažnyčia jau pradedame švęsti tą didžią velykinę paslaptį. Šią dieną Jėzus Kristus įžengė į savo miestą – Jeruzalę, kur turės mirti ir prisikels. Su nuoširdžiu tikėjimu minėdami tą išganingą jo atvykimą, ženkime paskui Viešpatį kančios ir kryžiaus keliu, kad malonės remiami gautume dalį ir jo Prisikėlime bei amžinajame gyvenime.
Melskimės.
Visagali amžinasis Dieve, savo palaiminimu pašventink šitas verbas, o mus visus, džiaugsmingai žengiančius paskui Valdovą Kristų, nuvesk į dangiškąją Jeruzalę, kur jis gyvena ir viešpatauja per amžius.
Visi: Amen.
Arba:Melskimės.
Sustiprink, Dieve, mūsų tikėjimą ir išklausyk maldas; kaip šiandien Kristaus triumfą pažymime žaliomis puokštėmis, taip vienybėje su juo duok mums nešti tau gerų darbų vaisius. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį.
Visi: Amen.
VERBŲ PAŠLAKSTYMAS IR PASMILKYMAS
Kunigas tylomis pašlaksto verbas, paskui pasmilko. Tuo metu choras gieda psalmes su priegiesmiais.
Pirmoji psalmė su priegiesmiuPs 23, 1–2. 7–10
P.Jeruzalės vaikučiai su alyvų šakelėmis rankose
pasitiko Viešpatį, šaukdami ir giedodami:
„Osana aukštybėse!“
Viešpaties yra žemė ir visi jos turtai,
pasaulis ir visa, kas jame gyvena.
Juk tai jis žemynus sukūrė virš vandenynų
ir upių srovėmis išvagojo. – P.
Atsiverkite, didieji vartai,
atsidarykite, nedylančios durys,
kad įeitų garbės Karalius!
„Kas yra tas garbės Karalius?“
„Viešpats didis, galingas,
Viešpats – mūšių laimėtojas“. – P.
Atsiverkite, didieji vartai,
atsidarykite, nedylančios durys,
kad įeitų garbės Karalius!
„Kas yra tas garbės Karalius?“
– „Galybių Viešpats; jis yra garbės Karalius“! – P.
Garbė Dievui Tėvui, ir Sūnui,
ir Šventajai Dvasiai,
kaip buvo pradžioje, dabar ir visados,
ir per amžius. Amen. – P.
Antroji psalmė su priegiesmiu Ps 46, 2–3. 6–9
P.Jeruzalės vaikučiai drabužius klojo ant kelio
ir džiaugsmingai šaukė: „Osana Dovydo Sūnui!
Garbė tam, kurs ateina Viešpaties vardu“.
Plokite rankomis, visos žemės tautos,
ir linksmais balsais šlovinkite Dievą!
Nes Viešpats siaubingai didingas,
jis – visos žemės Valdovas. – P.
Dievui ateinant, visi džiūgauja,
Viešpačiui žengiant, trimitai gaudžia.
Giedokite Dievui, giedokit,
giedokit šiam mūsų Valdovui, giedokit! – P.
Dievas yra visos žemės Valdovas, –
giedokit jam garbės himną.
Dievas visose tautose viešpatauja,
Dievo šventasis sostas aukštybėse. – P.
Garbė Dievui Tėvui, ir Sūnui,
ir Šventajai Dvasiai,
kaip buvo pradžioje, dabar ir visados,
ir per amžius. Amen. – P.
VIEŠPATIES ĮŽENGIMO EVANGELIJA
Evangelija A metams Mt 21, 1–11
Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu!
Kai minia prisiartino prie Jeruzalės ir atėjo į Betfagę prie Alyvų kalno, Jėzus pasiuntė du mokinius, liepdamas: „Eikite į priešais esantį kaimą ir tuojau rasite pririštą asilę su asilaičiu. Atriškite ir atveskite juos man. O jeigu kas imtų dėl to teirautis, atsakykite: ‘Jų reikia Viešpačiui’, ir iš karto juos paleis“.
Taip turėjo išsipildyti pranašo žodžiai: „Pasakykite Siono dukrai: štai atkeliauja tavo karalius. Jis romus, jis joja ant asilės, lydimas asilaičio, darbinio gyvulio jauniklio.“
Mokiniai nuėjo ir padarė, kaip Jėzaus buvo įsakyta.
Jie atvedė asilę su asilaičiu, apdengė juos savo apsiaustais, o Jėzus užsėdo ant viršaus. Didžiausia minia tiesė drabužius jam ant tako. Kiti kirto ir klojo ant kelio medžių šakas. Iš priekio ir iš paskos einančios minios šaukė: „Osana Dovydo Sūnui! Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu! Osana dangaus aukštybėse!“
Jam įžengus į Jeruzalę, sujudo visas miestas ir klausinėjo: „Kas jis toksai?“ O minios tvirtino: „Tai pranašas Jėzus iš Galilėjos Nazareto“.
Evangelija B metams Mk 11, 1–10
Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu!
Prisiartinus prie Jeruzalės pro Betfagę ir Betaniją, ties Alyvų kalnu, Jėzus pasiuntė du mokinius, tardamas: „Eikite į kaimą, kurį matote, ir, vos įžengę į jį, rasite pririštą asilaitį, kuriuo dar niekas iš žmonių nėra jojęs. Atriškite jį ir atveskite. Jeigu kas nors paklaustų: ‘Ką čia darote?’, atsakykite: ‘Jo reikia Viešpačiui; jis netrukus jį sugrąžins’“. Nuėję jiedu rado ant kelio asilaitį, pririštą prie vartų, ir atrišo jį. Kai kurie iš ten stovinčių klausė: „Ką jūs darote, kam tą asilaitį atrišate?“ O jie atsakė, kaip Jėzus buvo jiems liepęs, ir tie leido jį vestis. Jie atveda asilaitį pas Jėzų, apdengia jį savo apsiaustais, ir Jėzus užsėda ant jo. Daugybė žmonių tiesė ant kelio savo drabužius, kiti klojo žalias šakeles, nukirstas laukuose. Priekyje ir iš paskos einantys šaukė:
„Šlovė tam, kuris ateina Viešpaties vardu! Šlovė besiartinančiai mūsų tėvo Dovydo karalystei! Osana aukštybėse!“
Arba: Jn 12, 12–16
Gausiai susirinkusi į šventes minia sužinojo, kad Jėzus ateinąs į Jeruzalę. Žmonės pasiėmė palmių šakų ir išėjo jo pasitikti, garsiai šaukdami:
„Osana! Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu!“ Jėzus gavęs asiliuką, užsėdo ant jo, kaip parašyta: „Nebijok, Siono kalno dukra: štai atvyksta tavo karalius, jis joja ant asilaičio!“
Iš pradžių mokiniai šito nesuprato, bet, kai Jėzus buvo pašlovintas, atsiminė, kad tai buvo apie jį parašyta ir jie buvo jam tai padarę.
Evangelija C metams Lk 19, 28–40
Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu!
Jėzus visų priekyje leidosi į Jeruzalę. Prisiartinęs prie Betfagės ir Betanijos, ties vadinamuoju Alyvų kalnu, jis pasiuntė du mokinius ir jiems pasakė: „Eikite į kaimą, kurį štai matote, ir, vos įėję, rasite pririštą asilaitį, kuriuo dar joks žmogus nėra jojęs. Atriškite jį ir atveskite. O jeigu kas paklaustų: ‘Kam jį atrišate?’, atsakykite: ‘Jo reikia Viešpačiui’“.
Pasiųstieji nuėjo ir rado, kaip jiems buvo nurodyta. Atrišant asilaitį, savininkas klausė: „Kam atrišate asilaitį?“ Mokiniai atsakė: „Jo reikia Viešpačiui“. Jie atvedė asilaitį pas Jėzų, apdengė savo apsiaustais ir užsodino Jėzų ant viršaus. Jam jojant, žmonės tiesė ant kelio drabužius. Besiartinant prie Alyvų kalno šlaito, visas mokinių būrys pradėjo džiaugsmingai šlovinti Dievą už visus stebuklus, kuriuos jie buvo regėję. Jie šaukė:
„Garbė karaliui, kuris ateina Viešpaties vardu! Ramybė danguje, šlovė aukštybėse!“
Kai kurie fariziejai iš minios jam šaukė: „Mokytojau, sudrausk savo mokinius!“ Jis jiems atsakė: „Sakau jums, jei šitie tylės – akmenys šauks!“
PROCESIJA
Kunigas: Brangūs broliai ir seserys! Kaip anuomet minios sveikino Jėzų Jeruzalėje, taip mes dabar jį pagerbkime, dalyvaudami procesijoje.
Ir užgieda: Ženkime džiaugsmingai.
Visi: Su Kristumi. Amen.
Procesija eina į bažnyčią (arba aplink bažnyčią ar jos viduje). Jos metu giedamas himnas Kristui Karaliui.
Himnas Kristui Karaliui
Kristau, Tu – garbės Karalius, Tu – Aukščiausiojo Sūnus!
Tau – verbų šakelės žalios, Tau – Osana, Dieve mūs! –
P.Kristau, Tu – garbės Karalius, Tu – Aukščiausiojo Sūnus!
Tau – verbų šakelės žalios, Tau – Osana, Dieve mūs!
Išrinktos tautos Karalius, atžala Tu jos kilni,
vykdyt dieviškosios valios Viešpaties vardu eini. – P.
Visata „Garbė tau!“ šaukia. Prie gyventojų dangaus
jungia garbinimo auką ir mari širdis žmogaus. – P.
„Tebūnie garbė!“ – giedojo Tau Jeruzalėj tada,
šakeles po kojom klojo… Mes – sutinkam su malda. – P.
Pagerbė Tave prieš mirtį išrinktos tautos vaikai.
Kad teikeisi mus atpirkti, Tau dėkojame karštai. – P.
Tau patiko širdys tyros. Neatmesk ir mūs giesmės!
Tau garbė, šlovė ir gyrius amžinai tegul skambės! – P.
Arba:
Jeruzalės liaudis šlovina Kristų,
Izraelio tauta Jam šaukia: „Osana!“
Minios su gėlėmis sutinka Mesiją,
drabužius ir palmių šakas kloja ant kelio.
Kristus laimi, Kristus valdo, Kristus viešpatauja!
Vaikučiai šaukia: „Osana,
garbė tam, kuris Viešpaties vardu ateina!“
Jeruzalės mūrai atliepia jų šauksmą,
padangėmis aidi audringas „Osana“.
Kristus laimi, Kristus valdo, Kristus viešpatauja!
Ir mes Tave, o Išganytojau,
pasitinkame su verbomis ir giesme:
„Garbė tam, kuris pas mus ateina
kaip Viešpats Atpirkėjas!“
Kristus laimi, Kristus valdo, Kristus viešpatauja!
Per kančią Jis veda mus į pergalę,
per mirtį – į naują gyvenimą.
Tautų Karaliui Kristui
skambės šlovė per amžius.
Kristus laimi, Kristus valdo, Kristus viešpatauja!
Responsorija (įžengiant į bažnyčią)
Viešpačiui žengiant į šventąjį miestą,
minios skelbė būsimą prisikėlimą.
Su palmių šakelėmis rankose šaukė:
„Osana aukštybėse!“
– Išgirdę, kad Jėzus ateinąs į Jeruzalę,
žmonės išėjo pasitikti.
– Su palmių šakelėmis rankose šaukė:
„Osana aukštybėse!“
Atėjus prie altoriaus švenčiamos Kristaus kančios Mišios.
Pagal MMV