Litanijos

Iš graikų kalbos kilęs žodis „litanija“ reiškia maldavimą. Šv. Benediktas savo Reguloje (529 m.) taip vadina maldą Kyrie, eleison – „Viešpatie, pasigailėk“, – šis maldavimas (plg. Iz 33, 2) jau IV amžiuje buvo žinomas Rytų Bažnyčioje, o VI a., pridėjus Christe, eleison, jis išplito ir Vakaruose. VI a. litanijomis vadinamos ir maldavimų procesijos balandžio 25 dieną bei tris dienas prieš Šeštines (vadinamosios Didžiosios ir Mažosios litanijos), jų metu buvo daug kartų kartojama Kyrie, eleison. VII a. Kyrie, eleison buvo papildytas kreipiniais į įvairius šventuosius ir kitais maldavimais – susikūrė Šventųjų litanija, kuri giedama Velyknakčio liturgijoje, teikiant šventimus, Maldavimų dienomis ir kt. progomis.

Kitos litanijos atsirado vėliau. Jau XII a. žinomos Marijos litanijos. 1558 m. Loreto (Italija) Dievo Motinos šventovėje įprastą Marijos litaniją šv. Petras Kanizijus ir jėzuitai išplatino visoje Bažnyčioje. Litanija ypač giedota gegužės mėnesį – tai buvo gegužinių pamaldų pradžia. (Lietuvoje gegužinės pamaldos įvestos 1853 m.) Popiežius Klemensas VIII 1601 m. patvirtino galutinį šios litanijos tekstą, nustatė, kad tik ji ir Šventųjų litanija yra oficiali Bažnyčios malda, kitas litanijas galima melstis tik privačiai. Leonas XIII ir vėlesni popiežiai pridėjo prie Marijos litanijos naujų kreipinių.

1862 m. popiežius Pijus IX prie oficialių litanijų priskyrė Švč. Jėzaus Vardo litaniją. 1898 m. patvirtinta Švč. Jėzaus Širdies, 1909 m. – Šv. Juozapo ir 1960 m. – Brangiausiojo Kristaus Kraujo litanija. 

MMV, kAK

Oficialios Bažnyčios litanijos

Kitos litanijos

Lietuvių sukurtos ir lietuvių šventųjų litanijos