Švenčiausiojo Sakramento išstatymas garbinimui

Eucharistijos išstatymas garbinimui komuninėje ar monstrancijoje skatina pažinti nuostabų Kristaus buvimą Eucharistijoje ir kviečia priimant komuniją tobulai vienytis su juo. Būtina uoliai stengtis Kristų garbinti ir gyvenimu.

Prieš Švenčiausiąjį tabernakulyje ar adoracijai išstatytą priklaupiama vienu keliu.

Švenčiausiojo išstatymo ir palaiminimo apeigos

Išstatymas

Pagarbinimui susirinkusiems giedant eucharistinę giesmę (pvz., Tegul būna garbinamas), išstatytojas eina prie altoriaus. Jei Švenčiausiasis laikomas ne išstatymo altoriuje, išstatytojas, apsigobęs veliumu, lydimas patarnautojų ir tikinčiųjų su degančiomis žvakėmis atneša jį iš saugojimo vietos. 

*Lietuviškose apeigose galima giedoti šią ar kitą tinkamą giesmę:

TEGUL BŪNA GARBINAMAS, *
visų mūsų šlovinamas * 
Sakramentas Švenčiausias, *
dangaus valgis tikriausias (galima kartoti 3 kartus)
dabar ir visados, * ir per amžius. Amen.

*Po to kunigas intonuoja eucharistinį himną:

O, DIEVIŠKOJI OSTIJA,
Mums dangų atidaranti,
Silpni mes dvasios kovoje,
Tvirtumo duok, pagelbėki! 

Vienam Trejybėj Viešpačiui
Tebūna meilė ir garbė.
O mus jis tenuves gyvent
Per amžius laimės tėviškėj. Amen.

Komuninė ar monstrancija statoma ant drobule užtiesto altoriaus. Jei išstatymas monstrancijoje trunka ilgesnį laiką, galima naudoti sostą, pastatytą iškilesnėje vietoje; tačiau reikia žiūrėti, kas jis nebūtų pernelyg aukštai ir toli. 

Monstrancijoje išstatytą Švenčiausiąjį Sakramentą išstatytojas pasmilko.  

Švenčiausiojo garbinimas (adoracija)

Garbinimo metu maldos, giesmės ir skaitymai taip tvarkytini, kad tikintieji nuolat mąstytų ir garbintų Viešpatį Kristų.

Maldos nuotaikai palaikyti, skaitiniai imtini iš Šventojo Rašto, sakomi homiletiniai paaiškinimai arba trumpi paskatinimai, padedantys geriau suprasti eucharistinę paslaptį. Tinka, kad besimeldžiantieji į Dievo žodį atsilieptų giesme, o taip pat ir tyliai pasimelstų.

Per ilgesnį Švenčiausiojo Sakramento išstatymą galima atlikti bet kurias, ypač pagrindines Valandų liturgijos dalis, nes jų giesmėmis ir dėkojimo maldomis jungiamasi su Eucharistijos celebravimu, ir žmonijos maldavimai įvairiu dienos laiku per Kristų Bažnyčios yra perteikiami Dievui Tėvui.

Palaiminimas

Baigiant Švenčiausiojo garbinimą, prie altoriaus ateina kunigas ar diakonas, priklaupia ir atsiklaupia. Giedamas eucharistinis himnas ar kita eucharistinė giesmė. Tuo metu atsiklaupęs vadovas pasmilko, jeigu buvo išstatyta monstrancijoje.

* Lietuviškose apeigose kunigas ar diakonas, pasmilkęs Švenčiausiąjį Sakramentą, intonuoja eucharistinį himną:

PRIEŠ TAIP DIDĮ Sakramentą pulkim, galvas lenkdami, 
nes jau seną Testamentą maino įstatai nauji; 
tikim paslaptį tą šventą, Kristaus žodį gerbdami.

* Po žodžių „Dievui Tėvui Sutvėrėjui“ kunigas ar diakonas gali pasmilkyti Švenčiausiąjį Sakramentą.

Dievui Tėvui Sutvėrėjui teskamba džiugi giesmė, 
Dievui Sūnui Atpirkėjui iš visos širdies garbė 
ir dangaus šviesos Nešėjai – Dvasiai amžina šlovė! Amen.

Kiti himnai pasirinktinai...

Kun.: Maitini mus, Dieve, dangaus duona (Aleliuja).
Visi: Kuri mums teikia tikrąjį džiaugsmą (Aleliuja).

Po to kunigas ar diakonas atsistoja ir taria:

Melskimės. – 

Po trumpos pauzės:

Dieve, Švenčiausiuoju Sakramentu palikęs mums savo kančios atminimą,
išmokyk mus taip garbinti Šventąsias tavo Kūno ir Kraujo paslaptis,
kad galėtume nuolat naudotis atpirkimo vaisiais. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius.

Visi: Amen.

Arba kita malda.

Po maldos kunigas ar diakonas apsigaubia veliumu, [eina prie altoriaus], priklaupia, paima monstranciją arba komuninę ir su ja, nieko nesakydamas, peržegnoja žmones.

Švenčiausiojo uždarymas

Po palaiminimo, žmonėms giedant eucharistinę giesmę, palaiminimą teikęs kunigas arba diakonas, arba kitas kunigas ar diakonas, Švenčiausiąjį padeda į tabernakulį, priklaupia ir uždaro.

* Prieš uždarant Švenčiausiąjį Sakrametą, jei numatyta, kunigas ar diakonas gali intonuoti, o žmonės giedoti vieną iš šių giesmių.

* Eiliniu laiku:

GARBINKIME ŠVENČIAUSIĄJĮ Sakramentą
Jėzaus Kristaus, mūsų Viešpaties * Tikrąjį Kūną ir Kraują (galima kartoti 3 kartus nuo pradžios), 
dabar ir visados, ir per amžius. Amen.

* Per Kalėdas ir Kalėdų laiku:

SVEIKAS, JĖZAU GIMUSIS, * šventas Dievo Kūdiki! ­*
   Brangią dieną švęsdami * užgimimo Viešpaties, *
   linksminkimės ir džiaukimės, * Dievui garbę duodami, giedokime!

2 Kanklėmis kankliuokime, * sutartinę traukime. *­
   Brangią dieną...

3 Jau dangus mums artimas, * žemėj žmonės linksminas. *­
   Brangią dieną...

* Gavėnios laiku:

KURS UŽ MUS KALTUS kentėjai, *
Jėzau Kristau, Dieve mūsų, * 
būk mums gailestingas, *
būk mums gailestingas! (3 kartus nuo pradžios.)*
Būk mums gailestingas!

* Per Velykas ir Velykų laiku:

ŠVENTUOJU PRISIKĖLIMU *
duok mums kalčių atleidimą, *
tegul ir mus džiaugsmas ima, * 
aleliuja, aleliuja, aleliuja! (3 kartus nuo pradžios)

* Nuo Šeštinių iki Sekminių:

ŠVENTUOJU DANGUN ŽENGIMU *
duok mums kalčių atleidimą, *
tegul ir mus džiaugsmas ima, * 
aleliuja, aleiluja, aleliuja! (3 kartus nuo pradžios)

* Per Sekmines:

ŠVENTOSIOS DVASIOS ATSIUNTIMU *
duok mums kalčių atleidimą, *
tegul ir mus džiaugsmas ima, * 
aleliuja, aleliuja, aleliuja! (3 kartus nuo pradžios)

Plg. MMV ir Apeigynas „Šventoji Komunija ir Eucharistijos Slėpinio kultas ne Mišių metu“, 49...