Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresei

Šv. Kūdikėlio Jėzaus ir Švč. Veido Teresė – vienuolė karmelitė, Bažnyčios mokytoja, viena iš mylimiausių ir žinomiausių šventųjų. Dar vadinama Lizjė (Lisieux) Terese, Karmelio Gėlele ar tiesiog meiliai – Teresėle. Teresė Marten (Marie François Thérèse Martin)  gimė 1873 sausio antrą dieną Alansono (Alençon) mieste Prancūzijoje, mirė 1897 rugsėjo 30-ąją Lizjė (Normandija), basoji karmelitė. 1888 įstojo į basųjų karmelitų vienuolyną Lisjė. Nuo 1890 m. – naujokių mokytojos padėjėja. 1888 pradėjo užrašinėti savo mintis (autobiografinė knyga „Vienos sielos istorija“ / Histoir d’une âme, 1898); išdėstė vadinamojo mažojo kelio doktriną, kurios esmė – drąsus ir tvirtas vaiko pasitikėjimas tėviškuoju Dievo gerumu, iš atsidavimo Dievui kylanti krikščioniškoji artimo meilė, kuri neišskiria didžiausių nusidėjėlių. 19 a. vyraujant jansenizmui Kūdikėlio Jėzaus ir Švenčiausiojo Veido Teresė atskleidė naują Dievo – mylinčio Tėvo – įvaizdį. Jos dvasingumui didelę įtaką turėjo Biblija, ypač Evangelijos, Kryžiaus Jono raštai ir Tomo Kempiečio „Kristaus sekimas“. Po mirties pagarsėjo stebuklais; Kūdikėlio Jėzaus ir Švenčiausiojo Veido Teresei mirus vienuolyno seserys į jos ranką įdėjo palmę, kuri po 13 metų atidarius karstą rasta žaliuojanti. Kūdikėlio Jėzaus ir Švenčiausiojo Veido Teresės relikvijos saugomos Šv. Teresės Lizje bazilikoje ir kitur.

Ji yra Prancūzijos ir pasaulio misijų globėja, ją gerbia ir kitų krikščioniškųjų konfesijų išpažinėjai, netgi ir nekrikščionys. Visuotinė Bažnyčia šią šventąją mini spalio 1 d.  Kūdikėlio Jėzaus Teresę šventąja paskelbė popiežius Pijus XI 1925 m. gegužės 17 d. Jis ją drauge su šv. Pranciškumi Ksaveru 1927 m. gruodžio 14 d. paskelbė ir visų misijų globėja. Teresėlės su tobulu paprastumu atskleista evangelinė išmintis paskatino popiežių Joną Paulių II 1997 m. spalio 19 d. ją paskelbti Bažnyčios Mokytoja.

MMV, kAK