Maldos šv. Antanui

Birželio 13 dieną Bažnyčia mini vieną garsiausių ir labiausiai gerbiamų šventųjų, Bažnyčios mokytoją, misionierių, garsų pamokslininką Antaną iš Paduvos. Gimė 1195 m. Lisabonoje, turtingoje šeimoje, būdamas 15 metų įstojo į šv. Augustino vienuolyną, ten gavo gerą išsilavinimą. Vėliau tapo elgetaujančiu pranciškonu, nes norėjo skelbti Evangeliją musulmonams Maroke. Tačiau liga jį privertė pasilikti Italijoje. Buvo susitikęs ir bendravo su šv. Pranciškumi Asyžiečiu, tapo jo mokiniu ir ištikimu sekėju.

Tarp pačių pranciškonų ir šv. Antano šventės liturgijoje,  šv. Antanas minimas kaip nepaprastas mokytojas ir pamokslininkas. Jis buvo pirmasis pranciškonų ordino mokytojas, gavęs ypatingą šv. Pranciškaus palaiminimą ir pritarimą mokyti brolius pranciškonus. Jis pirmasis iš savo ordino buvo paskirtas teologijos dėstytoju. Labai sėkmingai pamokslavo,  atvertinėdamas  žmones ir grąžindamas juos į tikėjimo kelią. Taip pat labai svarbi jo – taikdario ir teisingumo ieškotojo – misija.

Bažnyčios mokytojas šv. Antanas turėjo brangią psalmių knygą, kurią naudojo dėstydamas. Kartą vienas pranciškonų novicijus pabėgo iš vienuolyno ir pasiėmė tą psalmyną. Antanas ėmė karštai melstis, ir susigėdęs novicijus grąžino knygą bei buvo priimtas atgal į vienuolyną. Tuoj po Antano mirties tikintieji patyrė, kad jo užtarimu atsirasdavo dingę ar pavogti daiktai, grįždavo pasimetę artimieji.

Popiežius Grigalius IX, sužavėtas Antano Šv. Rašto išmanymu, Antano kanonizacijos iškilmėje 1232 m. pavadino jį „Testamento lobynu“. Tai paaiškina, kodėl šv. Antanas dažnai vaizduojamas su liepsna rankoje ar laikantis Bibliją. 1946 m. popiežius Pijus XII oficialiai paskelbė Antaną Bažnyčios mokytoju. Bažnyčia nori, kad šv. Antano meilė Dievo žodžiui, jo maldingos pastangos suprasti jį ir pritaikyti ją kasdienio gyvenimo situacijose įkvėptų ir mus siekti tikros išminties.

Šv. Antanas Paduvietis mirė 1231 m. Verčelyje arba Paduvoje. 1232 m. paskelbtas šventuoju. 1263 m. jo garbei Paduvoje virš kapo pastatyta bažnyčia, kurioje yra krištolinis relikvijorius, jame saugomos šventojo relikvijos, tarp jų ir liežuvis, šv. Antano iškalbingumo simbolis.

MMV, kAK