MŪSŲ VIEŠPATIES JĖZAUS KRISTAUS GIMIMAS (Kalėdos)

„Šiandien jums gimė Išganytojas“, – skelbia Kalėdų iškilmė. Nors ir nežinome tikslios Jėzaus gimimo dienos ir metų, kasmet nuo IV amžiaus pradžios ir Rytuose, ir Vakaruose švenčiame Kristaus Gimimą. Kraštuose, kuriuos įtakojo Roma, švenčiama gruodžio 25-ąją, kadaise ir kaip opozicija pagoniškai Nenugalimosios saulės šventei. Krikščionims ši diena reiškė tikrosios saulės – Kristaus – gimimą, kuris apšvietė nuodėmių tamsybes. Rytuose Įsikūnijimo slėpinys švenčiams sausio 6-ąją šventę vadinant graikišku žodžiu „Epifanija“ – Apsireiškimu. Tačiau jau šv. Jonas Auksaburnis liudija, kad Antiochijoje Gimimas buvo švenčiamas gruodžio 25-ąją, o Apsireiškimas – sausio 6-ąją. Kai kas mano, kad gruodžio 25-oji yra tikroji Jėzaus Gimimo diena ir dėl Evangelijos liudijimų. Kristus buvo nukryžiuotas Nisano mėnesio 14 dieną (kovo 25). Pagal Senojo Testamento tikėjimą, pranašai mirdavo savo pradėjimo dieną. Vadinasi, jei Kristus buvo pradėtas kovo 25 d., tai gimė lygiai po devynių mėnesių – gruodžio 25 d.

Abiejų švenčių liturginiuose tekstuose pabrėžiama, kad Žodis, tapęs Kūnu, yra vienos prigimties su Tėvu bei priėmęs tikrą žmogaus prigimtį. Maldingumas ir pastoracinis rūpestis nuo pat pradžių dovanoja paprotį švęsti trejas Eucharistijas – naktį, ryte ir dieną.

Kalėdų esmė nusakoma trimis žodžiais: Logos sarx egenneto (gr. Žodis tapo kūnu). Dievas tapo žmogumi, kad žmogus taptų dievu (šv. Atanazas Didysis). Tai yra didysis Kalėdų slėpinys, kurį apgiedojo angelai žodžiais: „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms.“ Kaip sakoma Rytų himne, pats Arkangelas Gabrielius nustėro pamatęs, kad Marija „visą priėmė Tą, kurs likdamas toks pat nužengimu palenkė dangų“. Tai yra krikščionių skelbiamos Gerosios Naujienos (Euangelion) esmė: mirtis nugalėta, „visiems, kurie Kristų priėmė, Jis davė galią tapti Dievo vaikais“.

MMV, kAk

Nuo kada švenčiame Kalėdas? (vaticannews.va) >>

KŪČIOS

Lietuva turi nuostabiai gražų paprotį Kalėdas pasitikti visą dieną pasninkaujant ir laikantis abstinencijos, o vakare susėsti prie bičiulystės, ramybės, susitaikinimo vakarienės stalo.

Tai išreiškia Kūčių vakarienės metu pasidalijimas nerauginta duona – kalėdaičiu. Vakarienė pradedama šia ar kita malda, kuriai vadovauja šeimos tėvas, motina ar kuris nors kitas.

Giesmės