Kūdikių krikšto apeigos

KŪDIKIŲ PASITIKIMAS

Krikštas paprastai švenčiamas sekmadienį (arba jo išvakarėse), nes tą dieną Bažnyčia švenčia Velykų paslaptį. Visi tą dieną krikštijami kūdikiai yra krikštijami drauge. Per Krikštą aktyviai dalyvauja ne tik tėvai, krikštatėviai, bet ir visi tikintieji, ypač giminės, draugai, kaimynai.

Kūdikius krikštui atneša tėvai arba krikštatėviai. Tradiciškai berniukus laiko krikšto tėvai, mergaites – krikšto motinos. Kūdikio galva ant dešinės laikančiojo rankos, antrasis krikštatėvis stovi kairėje. Abu tėvai atsistoja dešinėje.

Uždegus Velykų žvakę paschalą krikštytojas ateina prie susirinkusių netoli durų ar kitur bažnyčioje tėvų bei krikštatėvių su kūdikiais. Gali būti giedama psalmė ar giesmė.

Priėjęs prie susirinkusiųjų krikštytojas pasveikina juos, ypač tėvus, besidžiaugiančius kūdikiais, kurių sulaukė kaip visokios gyvybės davėjo Dievo dovanos, o dabar nori juos padaryti dieviško gyvenimo dalyviais.

Krikšto apeigos pradedamos kryžiaus ženklu:

Krikštytojas: Vardan Dievo – Tėvo ✠ ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.
Visi: Amen.

Krikštytojas sveikinasi: Garbė Jėzui Kristui.
Visi: Per amžius. Amen.

Arba:

Krikštytojas: Malonė jums ir ramybė nuo Dievo Tėvo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus.
Visi: Amen.

Tada trumpai įveda visus į Krikšto liturgiją.

Krikštytojas klausia kūdikių tėvų: Kokius vardus išrinkote šiems kūdikiams?
Tėvai pasako savo kūdikio vardą (vardus).

Krikštytojas klausia: Ko jiems prašote iš Dievo Bažnyčios?
Tėvai: Krikšto.

Krikštytojas toliau kreipiasi į tėvus:
Ar jūs, gerbiamieji tėvai, žinote, jog prašydami savo kūdikiams Krikšto, prisiimate ir pareigą išauklėti juos tikinčius, kad visada laikytųsi Dievo įsakymų, mylėtų Dievą ir žmones, kaip moko Kristus?
Tėvai: Žinome.

Tada kreipiasi į krikštatėvius šiais ar panašiais žodžiais:
Ar jūs, gerbiamieji krikštatėviai, esate pasirengę kūdikius globoti ir padėti tėvams juos tikinčius išauklėti?
Krikštatėviai: Esame pasirengę.

Paskui krikštytojas sako:
Šiandien krikščionių bendruomenė su džiaugsmu sutinka jus. Jos vardu ženklinu jus kryžiumi ir linkiu, kad tapę krikščionimis šio ženklo niekada nepaniekintumėte. Netrukus ir jūsų tėvai bei krikštatėviai pažymės jus tuo pačiu ženklu.

Dabar krikštytojas dešinės rankos nykščiu daro kryžiaus ženklą ant kiekvieno kūdikio kaktos. Paskui tą patį daro tėvai bei krikštatėviai. Kryžiaus ženklas paženklina Kristaus antspaudu tą, kuris jam priklausys, ir reiškia Kristaus kryžiumi mums dovanotą atpirkimo malonę.

ŽODŽIO LITURGIJA

Krikštytojas pakviečia visus dalyvauti Žodžio liturgijoje, klausytis Šventojo Rašto žodžiais mums kalbančio Viešpaties ir melstis, prašant Dievo malonės kūdikiams ir jų artimiesiems.

Jeigu apeigos buvo ne krikštykloje, dabar iškilmingai einama į Žodžio liturgijai numatytą vietą, giedant psalmę ar kitą giesmę. Jeigu Žodžio liturgija numatyta ilgesnė, kol ji pasibaigs, kūdikius galima išnešti į kitą patalpą ir pavesti kitų priežiūrai.

Galima atsisėsti.

Dievo žodžio skelbimas apšviečia Dievo tiesa krikštijamuosius ir visus apeigų dalyvius, žadindamas nuo Krikšto neatsiejamo tikėjimo atsaką. Krikštas – tikėjimo sakramentas. Per jį sakramentiniu būdu įžengiama į tikėjimo gyvenimą.

Skaitoma viena arba dvi Šventojo Rašto ištraukos. Jas perskaityti tinka tėvams ar krikštatėviams. Evangeliją visuomet skaito diakonas ar kunigas.

Šventojo Rašto skaitymai

Po Evagelijos ištraukos skaitymo atsakoma: Šlovė Tau, Kristau!

Po skaitymų krikštytojas trumpai aptaria skaitytas mintis, primena Krikštu gaunamas malones ir paragina tėvus bei krikštatėvius uoliai atlikti jiems tenkančias pareigas. Po homilijos turėtų būti susikaupimas  – išgirstų žodžių apmąstymui ir maldai. 

Visuotinė malda 

Visuotinę maldą visi kalba stovėdami. Maldai pakviečia krikštytojas, intencijas gali skelbti kas nors iš dalyvių. 

Krikštytojas:
Dabar melskime Dievą gailestingumo malonės šiems kūdikiams, jų tėvams, krikštatėviams ir visiems krikščionims.

–  Šiuos kūdikius Krikštu atgimdyti ir į savo šventąją Bažnyčią priimti teikis. – 
A. Prašom Tave, Viešpatie!

– Tegu Krikštu ir Sutvirtinimu šie kūdikiai tampa ištikimais Kristaus mokiniais ir Jo Evangelijos liudytojais. – A.

– Tegu savo gyvenimo šventumu jie būna verti dangaus karalystės džiaugsmo. – A.

– Tegu jų tėvai ir krikštatėviai būna jiems krikščioniško gyvenimo pavyzdžiai. – A.

– Tegu visų mūsų šeimos išlieka tavo meilėje. – A.

– Teatsinaujina visuose mumyse Krikšto malonė. – A.

Jeigu kūdikiai buvo išnešti, dabar jie vėl atnešami ir perduodami krikštatėviams. Tada krikštytojas visus paragina kreiptis į šventuosius:
Dabar kreipkimės į šventuosius, ypač į šių kūdikių globėjus bei mūsų užtarėjus danguje, nes Krikštas įveda mus į jų šeimą – visuotinę Bažnyčią.

K. Šventoji Marija, Dievo Motina!
A. Melski už mus!

K. Šventasis Juozapai! – A.
K. Šventasis Jonai Krikštytojau! – A.
K. Šventasis Petrai ir Pauliau! – A.
K. Šventasis Kazimierai! – A.
(K. Šventieji šių kūdikių globėjai! – A.) 
(K. Šventasis N, šios bažnyčios globėjau! – A.) 
K. Visi Dievo šventieji ir šventosios! – A.

Egzorcizmas ir patepimas katechumenų aliejumi

Krikštas reiškia išvadavimą iš nuodėmės ir jos kurstytojo velnio, todėl kalbamas egzorcizmas: 
Visagali Amžinasis Dieve,
Tu atsiuntei į pasaulį savo Sunų,
kad sunaikintų mumyse piktosios dvasios galybę
ir iš tamsybių išvaduotus žmones
nuvestų į nuostabiąją Tavo šviesos karalystę.
Išvaduok dabar šiuos kūdikius
iš gimtosios nuodėmės pančių
ir padaryk juos savo didybės šventovėmis,
kad juose gyventų Šventoji Dvasia.
Per Kristų, mūsų Viešpatį. 
Visi: Amen.

Krikštytojas tęsia:
Tesustiprina jus mūsų Išganytojas Jėzus Kristus, kurio vardu patepame išganymo aliejumi ir kuris gyvena ir viešpatauja per amžius.
Visi: Amen.

Krikštytojas krikštijamųjų krūtinę patepa katechumenų aliejumi.

KRIKŠTO LITURGIJA

Visi eina prie Krikšto vandens. Jei krikštykla yra atskiroje koplyčioje, visi eina procesija, giedodami giesmę ar psalmę. Jei krikšto vanduo yra gerai matomoje vietoje, prie jo prisiartina tiktai krikštytojas ir tėvai bei krikštatėviai su kūdikiais; kiti pasilieka savo vietose.

Priėjęs prie Krikšto vandens krikštytojas trumpai primena nuostabų Dievo nutarimą vandeniu pašventinti žmogų bei pakviečia melstis, kad Viešpats atvertų Krikšto šaltinį krikštijamiesiems.

Vandens palaiminimas

Krikštytojas kalba maldą:

Dieve, Tu panorėjai savo neregimąja galia per regimus sakramentus daryti nuostabius darbus ir sukūrei vandenį tokių savybių, kurios gražiai ženklina Krikšto malonę. Dieve, pačioje pasaulio pradžioje Tavo Dvasia viršum vandenų pleveno, teikdama vandens prigimčiai šventinimo galią. Dieve, Tu mūsų atgimimo Krikštą pavaizdavai ir tvano vandeniu, kai ta pati stichija turėjo sunaikinti nuodėmes ir duoti pradžią dorybėms. Dieve, Tu Abraomo vaikams leidai sausomis kojomis pereiti Raudonąją jūrą, kad iš faraono vergijos išvaduota tauta būtų krikščionijos pirmavaizdis. 

Dieve, Tavo Sūnus Jėzus Kristus, Jono pakrikštytas Jordano vandeniu, buvo pateptas Šventąja Dvasia, o kybodamas ant kryžiaus iš savo perdurto šono kartu su krauju vandenį išliejo. Prisikėlęs iš numirusių, Jis savo mokiniams įsakė: „Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“. Būk tad, Viešpatie, maloningas savo Bažnyčiai ir teikis atverti jai Krikšto šaltinį. Tegul šis vanduo iš Šventosios Dvasios gauna Tavo vienatinio Sūnaus malonę, kad pagal Tavo paveikslą sukurtasis žmogus, Krikšto sakramentu nuo visų praeities nešvarumų nuplautas, iš vandens Šventosios Dvasios galia prisikeltų į naują nekaltumą.

Krikštytojas, dešine ranka liesdamas vandenį, tęsia:
Tenužengia, Viešpatie, per Tavo Sunų, į šį vandenį Šventosios Dvasios galybė, kad visi Krikštu mirusieji ir palaidotieji su Kristumi kartu su Juo prisikeltų gyventi. Per Kristų, mūsų Viešpatį. 
Visi: Amen.

Nuodėmės atsižadėjimas ir tikėjimo išpažinimas 

Krikštytojas kreipiasi į tėvus ir krikštatėvius, kviesdamas juos, pasiryžusius auklėti savo vaikus tikėjime, prisiminti savo Krikštą, atsižadėti visokio blogio ir išpažinti Kristaus tikėjimą, kurį skelbia Bažnyčia ir kurį gauna krikštijami kūdikiai. 

Krikštytojas klausia tėvus ir krikštatėvius: Ar atsižadate piktosios dvasios?
Tėvai, krikštatėviai ir visi dalyviai: Atsižadu!

K. Ar atsižadate visų jos darbų? 
A. Atsižadu! 

K. Ar atsižadate visų jos vilionių? 
A. Atsižadu! 

Arba:

K. Ar esate pasiryžę niekada nepritarti nuodėmei? 
A. Taip! (Esu!) 

K. Ar esate pasiryžę visada laikytis Dievo ir Bažnyčios įsakymų? 
A. Taip! (Esu!) 

K. Ar esate pasiryžę gyventi santūriai, teisingai ir maldingai? 
A. Taip! (Esu! ) 

Po to klausia: 

K. Ar tikite į visagalį Dievą Tėvą, dangaus ir žemės Kūrėją? 
A. Tikiu! 

K. Ar tikite į Jėzų Kristų, vienatinį Jo Sūnų, mūsų Viešpatį, kuris gimė iš Mergelės Marijos, kentėjo prie Poncijaus Piloto, buvo nukankintas ir palaidotas, prisikelė iš numirusių ir sėdi Tėvo dešinėje? 
A. Tikiu! 

K. Ar tikite į Šventąją Dvasią, Šventąją visuotinę Bažnyčią, šventųjų bendravimą, nuodėmių atleidimą, kūno iš numirusių prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą? 
A. Tikiu! 

Šiam Tikėjimo išpažinimui pritaria krikštytojas ir visi dalyviai: 
Taip tiki Katalikų Bažnyčia! – Taip mes visi tikime! 
Ir garbiname mūsų Viešpatį Jėzų Kristų!
Visi: Amen. 

Krikštas

Tai – esminė sakramento apeiga. Krikštas reiškia ir neša mirtį nuodėmei, įtraukia į Kristaus Velykų paslaptį ir taip įveda į Švenčiausiosios Trejybės gyvenimą. Geriausiai Krikštas išreiškiamas, kai krikštijamasis triskart panardinamas Krikšto vandenyje. Tačiau nuo seniausių laikų Krikštas gali būti teikiamas ir triskart pilant vandenį ant krikštijamojo galvos.

Vienam krikštatėvių laikant kūdikį, krikštytojas kiekvieną šeimą atskirai pakviečia ateiti prie Krikšto vandens ir juos klausia: 
Ar norite, kad N būtų pakrikštytas tuo Bažnyčios tikėjimu, 
kurį ką tik išpažinome? 

Tėvai ir krikštatėviai: Norime! 

Krikštytojas krikštija, triskart užpildamas vandens ir tardamas: 

N, AŠ TAVE KRIKŠTIJU VARDAN DIEVO – TĖVO (užpila vandens) IR SŪNAUS (antrąkart užpila vandens), IR ŠVENTOSIOS DVASIOS (trečiąkart užpila vandens). 

Visi gali atsiliepti: GARBĖ DIEVUI – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai! 

Patepimas šventąja krizma 

Patepimas šventąja krizma – kvapniu, vyskupo pašventintu aliejumi – reiškia Šventosios Dvasios dovaną pakrikštytajam. Jis tapo krikščioniu, tai yra Šventosios Dvasios „pateptuoju“, suvienytu su Kristumi, kuris yra pateptasis kunigas, pranašas ir karalius.

Krikštytojas sako: 
Visagalis Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, vandens nuplovimu ir Šventosios Dvasios galia išvadavo jus iš nuodėmės ir atgimdė naujam, malonės gyvenimui. Tegul Jis dabar patepa jus išganymo aliejumi, kad įsijungę į Jo Tautą dalyvautumėte Kristaus kunigystėje, liudytumėte Jį pasauliui, plėstumėte Jo karalystę ir užsitarnautumėte amžinąjį gyvenimą. 
Visi: Amen. 

Krikštytojas kūdikio galvą patepa šventąja krizma. 

Balto drabužio įteikimas

Baltas drabužis simbolizuoja, kad pakrikštytasis apsivilko Kristumi, t. y. jis prisikėlė drauge su Kristumi. 

Krikštytojas kreipiasi į pakrikštytuosius: 
Per Krikštą jūs tapote naujais Dievo kūriniais, panašiais į Kristų. Šis baltas drabužis tebus jūsų nepaprasto išaukštinimo ir nekaltumo ženklas. Jūsų artimieji temoko jus žodžiu, teskatina geru pavyzdžiu, kad nekalti ir šventi laimėtumėte amžinąjį gyvenimą.
Visi: Amen. 

Krikštytojas kiekvienam kūdikiui uždeda tėvų ar krikštatėvių paruoštą baltą drabužį. 

Degančios žvakės įteikimas

Kiekvienas pakrikštytasis yra Kristaus šviesos apšviestasis ir Kristuje yra pasaulio šviesa, taigi krikštytojas pakviečia krikštatėvius nuo Velykų žvakės (paschalo) prisidegti savo žvakes (arba pats padalija kiekvienam pakrikštytajam po degančią žvakę) tardamas:

K. Deganti žvakė tegul primena jums Kristų – mūsų šviesą!

K. Jums, tėvai ir krikštatėviai, pavedu globoti tikėjimo šviesą šiuose kūdikiuose. Rūpinkitės, kad jie, dabar apšviesti Kristaus tikėjimo, nuolat gyventų kaip šviesos vaikai ir tvirtai tikėdami taptų verti amžinojo džiaugsmo Dievo ir šventųjų draugėje.

APEIGŲ PABAIGA

Pakrikštytųjų kūdikių atidavimas tėvams

Krikštytojas kreipiasi į tėvus:
Gerbiamieji tėvai! Jūs čia atnešėte savo brangius kūdikius ir prašėte pakrikštyti. Krikštas juos padarė Dievo vaikais ir dangaus paveldėtojais. Jūsų pareiga juos tokius išauklėti. Ar pasižadate pakrikštytuosius taip auklėti, kad jie mylėtų Dievą ir žmones? 
Tėvai: Pasižadame!

Krikštytojas: Imkite šiuos kūdikius – dabar jau Dievo vaikus. Užauginkite juos tokius, kad jie būtų Dievui garbė, o žmonėms džiaugsmas. 

Jeigu Krikšto apeigos vyko ne presbiterijoje, dabar visi procesija eina prie altoriaus. 

Viešpaties malda

Krikštytojas prie altoriaus kreipiasi į visus apeigų dalyvius šiais ar panašiais žodžiais:
Broliai ir seserys Kristuje! Šie kūdikiai Krikštu tapo naujais žmonėmis – tikrais Dievo vaikais. Vėliau, paaugę, jie Dievą vadins savo Tėvu, dalyvaus Kristaus Aukos puotoje, o Sutvirtinimu gaus Šventosios Dvasios dovanų gausą. Dabar prašykime Dievo palaimos šiems kūdikiams ir visi melskimės, kaip Viešpats Jėzus išmokė. 

Kalbama Viešpaties malda „Tėve mūsų“. 

Palaiminimas

Krikštytojas laimina stovinčius tėvus ir visus apeigų dalyvius: 

K. (motinas): Visagali Viešpatie Dieve, Tu per savo Sūnų, gimusį iš Mergelės Marijos, duodi krikščionims džiugią viltį regėti savo vaikus amžinai laimingus. Palaimink šias Tavo duotais kūdikiais besidžiaugiančias motinas ir suteik malonę, kad jos su savo vaikais visuomet Tau dėkotų per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį. 
Visi: Amen. 

K. (tėvus): Visagali Viešpatie Dieve, iš Tavo rankų mes gauname savo žemiškąją būtį ir dangaus gyvenimą. Palaimink šiuos tėvus, kad jie išvien su šių kūdikių motinomis žodžiu ir elgesiu rodytų savo vaikams gražų tikėjimo pavyzdį. Per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį. 
Visi: Amen. 

K. (visus): Visagali Viešpatie Dieve, Krikšto sakramentu Tu mums davei dievišką gyvenimą ir pašaukei į amžinąją laimę. Gausiai palaimink čia susirinkusiuosius, kad jie būtų gyvi Tavo Tautos nariai, atrama pakrikštytiesiems ir galėtų džiaugtis ramybe per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį. 
Visi: Amen. 

K. Tepalaimina jus visagalis Dievas – Tėvas ✠ ir Sūnus, ir Šventoji Dvasia. 
Visi: Amen. 

Krikštytojas: Telydi jus Viešpaties ramybė! 
Visi: Dėkojame Dievui!

Plg. MMV, plg. Apeigynas „Kūdikių krikštas“, 1995