DVASINĖS KOMUNIJOS AKTAS
Garbingasis Jėzau, tvirtai tikiu, kad tikrai esi švenčiausiame altoriaus Sakramente su kūnu ir siela, Kūnu ir Krauju, dievyste ir žmogyste. Garbinu Tave, Dievą ir savo Viešpatį, ir myliu Tave labiau už viską. Trokštu Tavęs iš visos širdies, bet kadangi dabar negaliu Tavęs priimti sakramentiškai, tai bent dvasiškai ateik į mano širdį.
Mano saldžiausias Jėzau, visiškai vienijuosi su Tavimi, lyg jau būtum atėjęs į mano širdį. Neleisk man atsiskirti nuo Tavęs. Būk man paguoda gyvenime, palydovas mirtyje, atlygis amžinybėje. To prašau Tavęs už save ir visus, kurie yra man brangūs. Amen.
Arba:
Mano Jėzau, tikiu, kad esi Švenčiausiajame Sakramente. Myliu Tave labiau už viską ir trokštu Tavęs visa siela. Kadangi dabar negaliu priimti Tavęs sakramentiškai, į mano širdį ateik dvasiškai. (Trumpa tyla susivienijimo trokštant.) Apkabinu Tave atėjusįjį, vienijuosi su tavimi, neleisk man niekada nuo Tavęs atsiskirti.
Arba:
Malonusis Jėzau! Tikiu, kad esi Švenčiausiajame Sakramente su savo kūnu ir siela, su dievyste ir žmogyste. Jame aš Tave garbinu ir myliu labiau už viską. Ilgiuosi Tavęs! Juk Tu esi mano teisybė ir laimė, mano tikrasis gyvenimas. Negaliu šią valandą priimti Tavęs Švenčiausiajame Sakramente; dėl to, Jėzau, bent neregimu būdu ateik pas mane ir pripildyk mano širdį savo šventų dovanų.
Tau, Viešpatie, atiduodu visą save. Aukoju savo kūno ir sielos jėgas su tokiu nuoširdumu ir dėkingumu, kaip tai daryčiau, priėmęs Švenčiausiąjį Sakramentą. Trokštu visuomet su Tavimi būti, Tau dirbti, Tau kentėti, Tau gyventi ir mirti. Neleisk man, Viešpatie, nė valandėlės nuo Tavęs atsitraukti ir Tavo malonę prarasti. Būk man mokytojas, vadas ir globėjas visą mano gyvenimą. Amen.
MMV, p. 102–103.