O TARNE DANGUJ VISAGALIO,
Ir mūsų tautieti brangus!
Pažvelki į Nemuno šalį,
Į savo bėgiotus takus.
Nerimstančią širdį Kūrėjas
Tau davė šios žemės kely,
Tiek daug Tu mylėjęs, kentėjęs,
Ir šiandien padėt mums gali.
Nuneški Tu Jėzui šią maldą,
Papuošęs savąja širdim,
Kaip padėką, prašymą, raudą,
Tikėjimą Meilės ugnim.
O tarne Danguj Visagalio,
Ir mūsų tautieti brangus,
Globoki šiandieną mūs šalį,
Palaimink ir melski už mus.