APREIŠKIMO ŠVENČIAUSIAJAI DIEVO GIMDYTOJAI AKATISTO LITURGIJA

Pats žodis Akãtistas nėra tikrinis himno pavadinimas. Tai tarsi paaiškinimas, pridėtas kūrinio pradžioje. Akathistos graikų kalba reiškia „ne sėdint“: bendruomenė iš didžios pagarbos Dievo Motinai jį turi giedoti atsistojusi lygiai taip, kaip ir klausydama Evangelijos (graikiškai gerosios žinios paskelbimas ir Apreiškimas Dievo Motinai reiškiami tik vienu žodžiu – Evangelismós).

Himnas Akathistos yra vienas gražiausių Bažnyčios kūrinių Dievo Motinos garbei. Šis himnas priklauso Rytų Bažnyčios tradicijai. Beveik visa rašytinė tradicija šį himną pateikia neįvardydama autoriaus. Lotyniškoji jo versija, redaguota Venecijos vyskupo Kristoforo apie 800-uosius metus, sako, kad autorius yra Germanas iš Konstantinopolio, miręs 733 metais. Šiandienė kritika sako, kad tai galėtų būti vieno iš Chalcedonijos Tėvų darbas. Kompozicijos data būtų V a. antra pusė – VI a. pirma pusė. Taigi šis garbingas, brandus kūrinys yra iš seniausios Bažnyčios Tradicijos, iš to laikotarpio, kai Bažnyčia dar nebuvo pasidalinusi. Todėl priimtinas ir giedotinas visose Bažnyčiose ir visose bendruomenėse. 

Himnas kaip giesmė liturgijos dalimi tampa VIII amžiuje. Akatisto pirmine vieta Bizantijos liturgijoje yra Gavėnios laikotarpis: penktasis šio liturginio laiko šeštadienis. Ši diena taip ir vadinasi: Akatistos šeštadienis. Tai siejama su artėjančia švente – Viešpaties Apreiškimu (kovo 25-ąja diena), dar ir dabar tos iškilmės liturgijoje yra dalis šio himno. Bet ne tik dėl šios šventės artumos giedamas šis iki šiol nepralenktas teologijos ir Marijos dvasingumo kūrinys. Plačiąja prasme, Dievo Gimdytojos garbei skirtas himnas švenčiamas per Gavėnią todėl, kad jis tarsi veda Kalėdų slėpinį į Velykinį slėpinį: nuo Dievo Žodžio įsikūnijimo į Jo mirties ir Prisikėlimo Velykas.

Kai kurie himno struktūros bruožai kyla iš 21-ajame Apreiškimo apaštalui Jonui skyriuje pavaizduotos dangiškosios Jeruzalės paveikslo. Marijos visas grožis ir tobulumas apgiedamas kaip Bažnyčios paveikslas, Nuotaka be žemiškojo sužadėtinio, Mergelė – Avinėlio Nuotaka.

Himnas sudarytas iš 13 kondakų (gr. kontakion) ir 12 ikų (gr. ikos – buveinė, namas, menė, kambarys) – iš viso iš 24 dalių arba 12 giesmių, kurių kiekvieną sudaro kondakas ir ikas (pabaigiama 13 kondaku ir 1 iku bei kondaku). Graikų abėcėlė turi 24 raides, todėl himnas sukurtas taip, kad kiekviena giesmės dalis, pradėta vis nauja abėcėlės raide, sudarytų abėcėlinį akrostichą. Himne galime įžvelgti dvi plotmių grupes. Pirmoji – istorijos ir tikėjimo, kurie tarsi susijungia ir kartu supriešinami vienas kitam. Antroji grupė – kristologinė ir ekleziologinė plotmės, besipinančios tarpusavyje ir papildančios viena kitą. Jose ir atskleidžiamas Dievo Motinos slėpinys.

Taigi himno 12 giesmių atliekama taip: giesmės dalį kondaką teologine mintimi, laikantis pasakojimo ir tikėjimo tiesų, papildo ir plėtoja ikas, pasitelkdamas Marijos sveikinimus ir išvardijamąją eilėdarą. Kondakai, kurie beveik visada pradedami kristologine tema, užbaigiami priegiesmiu, skirtu Kristui: Aleliuja. Kiekvieną iką užbaigia tas pats priegiesmis: Sveika, Nuotaka Mergele. Taigi himnas yra kristologinis ir mariologinis.

Pirmoji Akatisto dalis (1–6 giesmės) yra Kalėdų slėpinio tema, besiremianti Luko ir Mato evangelijų pirmųjų dviejų skyrių pasakojimais apie Apreiškimą, Įsikūnijimą, Jėzaus gimimą, išminčius ir kūdikystę. Antroji dalis (nuo 7-osios iki 13-osios giesmės) pateikia ir apgieda tai, ką apie Mariją išpažino Bažnyčia, ypač Efezo ir Chalkedono laikotarpiu, t. y. apie Marijos vaidmenį išganymo istorijoje – Sūnaus Išganytojo ir išgelbėtųjų Bažnyčios slėpiniuose.

Šis tekstas parengtas: pagal MMV (kAK) ir leidinį „Apreiškimo Švenčiausiajai Dievo Motinai akatistas“ / parengė kun. Mindaugas Pukštys, kun. Laimonas J. Nedveckas. Antras pataisytas leidimas. Kauno arkivyskupija: Kaunas, 2018.

Akatisto liturgijos tekstas paimtas iš leidinio: Apreiškimo Švenčiausiajai Dievo Motinai akatistas / parengė kun. Mindaugas Pukštys, kun. Laimonas J. Nedveckas. Antras pataisytas leidimas. Kauno arkivyskupija: Kaunas, 2018.