Akatisto giesmės
1 Kondakas
I Kantorius:
Tave, Káržyge nenugalimoji,
Už pergales padėkos liaupsėm apgiedu aš, Tavo miestas,
Kurį nuo negandų visų išvadavai,
O Dievo Gimdytoja!
Todėl, turėdama neįveikiamą galybę,
Nuo visokių pavojų mane gelbėk,
Idañt sveikinčiau Tave: Sveika, Nuotaka Mergele!
Liaudis:
Sveika, Nuotaka Mergele!
Pradėjus giedoti 1 Iką pagrindinis celebrantas smilko Dievo Motinos ikoną 2x2, pastatytą jai skirtoje vietoje. Paskui, atsistojęs centrinio altoriaus laiptų papėdėje veidu į tikinčiuosius, smilko pamaldų dalyvius kaip per šv. Mišias (1x2 tiesiai, 1x2 į kairę, 1x2 į dešinę). Kantoriai ir choras gieda jiems skirtas dalis.
Smilkytuvą iš celebranto perima vienas iš diakonų. Tada abu diakonai, kantoriams ir chorui giedant toliau, lėtai (!) eina vidurine nava durų pusėn ir smilko tikinčiuosius. Tikintieji, prisiartinus smilkytojui, lenkiasi. Pasiekę duris, diakonai išsiskiria į priešingas puses, pasukdami į šonines navas: smilko šoninių navų paveikslus (prieš kiekvieną nusilenkdami ir pasmilkydami tiesiai 3x2) ir šoninėse navose esančius žmones. Prie centrinio altoriaus, kur jau stovi pagr. celebrantas, diakonai grįžta šoninėmis navomis. Kol giedami likusių Ikų „Sveika...“, pagr. celebrantas ar abu diakonai eina smilkyti Dievo Motinos ikonos ir pasmilkę grįžta prie celebranto, atsistodami jam iš šonų apie pusantro žingsnio atstumu.
1 Ikas
II Kantorius:
Arkangelas iš dangaus pasiųstas buvo
Gimdytojai Dievo „Sveika“ ištarti.
Dvasios balsu prabilęs
Tave jis išvydo, Viešpatie, priimant kūną ir sudrebėjo;
Nuostabos pagautas, jis taip Jai tarė:
Liaudis:
– „Sveika, per kurią džiaugsmas suspindėjo!
Sveika, per kurią prakeikimas liovės!
Sveika, kuri iš nuopuolio šauki Adomą!
Sveika, kuri nuo ašarų vaduoji Ievą!
Sveika, žmonių mintims nepasiekiamoji aukštybe!
Sveika, net angelų akims neįžvelgiamoji gelme!
Sveika, nes esi Valdovo sostas!
Sveika, kuri nešioji Laikantį Visatą!
Sveika, Žvaigžde, Saulę mums parodanti!
Sveika, nes esi dieviškojo įsikūnijimo įsčios!
Sveika, per kurią kūrinija atgimsta!
Sveika, dėl kurios garbinamas Tvėrėjas!
Sveika, Nuotaka Mergele!“
2 Kondakas
I Kantorius:
Tyrumą savo matydama Šventoji
Drąsiai Gabrieliui taria:
„Keista tavo žodžių reikšmė
Ir sunkiai suvokiamà mano širdžiai –
Kaip pradėsiant įsčiose be vyro
Ir gimdysiant mane skelbi, sveikindamas „Aleliuja!“?
Liaudis:
Aleliuja, aleliuja, aleliuja!
2 Ikas
II Kantorius:
Nepažintiną slėpinį siekdamà suprast Mergelė sušuko Dievo tarnui:
– „Argi tyros įsčios gali pagimdyti Sūnų? –
Pasakyk tu man!“
Virpėdamas iš pagarbos, jis atsiliepdamas Jai tarė:
Liaudis:
– „Sveika, patarimu neapsakomus slėpinius atskleidžianti!
Sveika, nes Tu – tikėjimas tuo, prieš ką nutylama!
Sveika, Kristaus stebuklų prãdžia!
Sveika, Jo tiesų esme!
Sveika, nes Tu – laiptai, kuriais iš dangaus nužengė Dievas!
Sveika, nes Tu – tiltas, kuris į dangų žmones veda!
Sveika, stebukle, dėl kurio angelai neteko žado!
Sveika, demonų apraudotinas sutriuškinime!
Sveika, neapsakomą Šviesą pagimdžiusi!
Sveika, neatskleidusi paslapties, kaip pradėjusi!
Sveika, išminčiùs išmintimi pranokstanti!
Sveika, t ikinčiųjų protùs apšviečianti!
Sveika, Nuotaka Mergele!“
3 Kondakas
I Kantorius:
Tada Aukščiausiojo galybė pridengė šešėliu,
Kad vyro nepažinusi pradėtų.
Jos įsčias gausingas kaip derlingą dirvą parodė Jis visiems,
Kurie trokšta pjaut išganymą giedodami „Aleliuja!“
Liaudis:
Aleliuja, aleliuja, aleliuja!
3 Ikas
II Kantorius:
Dievu įsčiose nešina Mergelė nuskubėjo pas Elzbietą.
Jos kūdikis, sveikinimą vos tik pažinęs, nudžiugo
Ir šoktelėjimu lyg g iesme
Gimdytojai Dievo prabilo:
Liaudis:
– „Sveika, nevýstančiosios palmės daige!
Sveika, amžinųjų vaisių di rva!
Sveika, per kurią Valdovas žmonių mylėtoju tapo!
Sveika, gyvybės Davėją pagimdžiusi!
Sveika, di rva, kuri gailestingumo gausybę mums želdai!
Sveika, permaldavimo apstybe trykštanti puõta!
Sveika, lyg Rojus gausingas pražystanti!
Sveika, nes pareng i Tu sieloms uostą!
Sveika, maldos smilkale kvapnusis!
Sveika, sutaikinime viso pasaulio!
Sveika, Dievo palankume mirt ingiesiems!
Sveika, kuri mirtingiems Dievu pasitikėjimą duodi!
Sveika, Nuotaka Mergele!“
4 Kondakas
I Kantorius:
Tyrasis Juozapas Tave, Nepalytėtoji, skaisčią matydamas
Ir blaškomas širdy audros abejonių,
Jog neištikima slapčia esi, o Tyriausioji,
Dvasios apie Tavo šventąjį pradėjimą pamokytas,
Džiaugsmingai sušuko: „Aleliuja!“
Liaudis:
Aleliuja, aleliuja, aleliuja!
4 Ikas
II Kantorius:
Kai piemenys išgirdo angelus įsikūnijusio Kristaus artùmą šlovinant,
Pas Ganytoją nubėgo,
Tačiau išvydo be kliáudos Avinėlį ant Marijos kelių besiganantį;
Jie taip Jai garbindami tarė:
Liaudis:
– „Sveika, Avinėlio ir Ganytojo Motina!
Sveika, dvasinių avių buveine!
Sveika, nuo nematomų vilkų mus sauganti!
Sveika, mums Rojaus vartus atidaranti!
Sveika, nes dangūs džiaugsmingai su žeme gieda!
Sveika, nes žemė su dangumi laiminga šoka!
Sveika, apaštalų nenutylančios lūpos!
Sveika, kankinių nepaláužiamasis ryžte!
Sveika, tikėjimo pamate tvirtasis!
Sveika, malonės įrodyme tikrasis!
Sveika, apipl ėšianti pragarą!
Sveika, apreñgianti mus šlóve!
Sveika, Nuotaka Mergele!“
5 Kondakas
I Kantorius:
Kai išvydo išminčiai Dievą skelbiančią žvaigždę,
Pãskui jos spindesį traukė.
To žibinto laikydamies rado galingą Valdovą.
Pasiekę Tą, kurio pasiekt negali niekas,
Nudžiugo ir garsiai šaukė: „Aleliuja!“
Liaudis:
Aleliuja, aleliuja, aleliuja!
5 Ikas
II Kantorius:
Kaldėjos sūnūs išvydo ant rankų Mergelės Tą,
Kurs žmogų savo rankomis sukūrė.
Nors priėmęs Jis vérgo pavidalą buvo,
Jie pažino Jį esant Valdovą.
Pagarbint Jį dovanomis suskubo
Ir Paláimintajai giedojo:
Liaudis:
– „Sveika, nenusileidžiančios žvaigždės Motina!
Sveika, mistinės dienos aũšra!
Sveika, apgaulės ugnį užgesinanti!
Sveika, apšvi ečianti Trejybės slėpinius pažinusius!
Sveika, žmonių tironą nuvertusi nuo sosto!
Sveika, parodanti žmonių mylėtoją Kristų!
Sveika, nuo pagonių stabmeldystės išvaduojanti!
Sveika, nuo netyrų darbų mus gelbinti!
Sveika, ugnies garbinimą sunaikinusi!
Sveika, aistrų ugnį malšinanti!
Sveika, t ikinčiųjų skaistumo Mokytoja!
Sveika, visų kartų džiaugsme!
Sveika, Nuotaka Mergele!“
6 Kondakas
I Kantorius:
Išminčiai Dievo nešėjais ir skelbėjais tapę,
Babilonijon sugrįžo.
Jie ištarmei Tavo paklusę,
Visiems Tave Kristų esant paskélbė,
O Erodą paliko lyg beprotį,
Nemokantį giedot „Aleliuja!“
Liaudis:
Aleliuja, aleliuja, aleliuja!
6 Ikas
II Kantorius:
Egiptè kada is tiesos spindesiu sušvitęs
Išvijai apgavystės tamsą.
Nepakeldam i galybės Tavo, Atpirkėjau,
Stabai Egipto krito;
Išvadúotieji iš jų Dievo Motinai visi sušuko:
Liaudis:
– „Sveika, žmoniją pakėlusi!
Sveika, demonų galybę parbloškusi!
Sveika, melo šėlsmą sutrypusi!
Sveika, stabų apgaulę sugėdinus!
Sveika, jūra, dvasinį Faraoną nuskandinusi!
Sveika, uõla, trokštančius gyvenimo pagirdžiusi!
Sveika, ugnies stulpe, tamsoje vedanti!
Sveika, pasaulio ãpsauga, plačiau už debesį dengianti!
Sveika, pene, maną pake ičianti!
Sveika, dangiškos palaimos Tarnaite!
Sveika, pažadėtoji žeme!
Sveika, iš kurios medus ir pienas teka!
Sveika, Nuotaka Mergele!“
7 Kondakas
I Kantorius:
Kai šį apgaulingą pasaulį jau ruošės apleist Simeonas,
Jam leidai Save lyg vaikelį paimti ant rankų.
Tave jis pažino, jog Tu – Dievas tikrasis:
Neapsakoma išmintim Tavo stebėjos
Ir garsiai šaukė: „Aleliuja!“
Liaudis:
Aleliuja, aleliuja, aleliuja!
7 Ikas
II Kantorius:
Naują mums parodė kūriniją šitaip apsireikšdamas Kūrėjas –
Mes Jojo irgi esam sukurti –
Jog gimė Jis be vyro išsaugodamas įsčias týras,
Idañt, regėdami stebuklą, Mergelę šlovintume balsiai:
Liaudis:
– „Sveika, negendamumo žiede!
Sveika, susivaldymo vainike!
Sveika, prisikėlimo provaizdžiu sušvitusi!
Sveika, angelų gyvenimą paskelbus!
Sveika, saldžiausių vaisių medi, ištikimuosius maitinantis!
Sveika, lap ija, kurios gaivia m pavėsy visi glaudžias!
Sveika, kuri nešiojai įsčiose paklydusių Vadovą!
Sveika, pagimdžiusi bela isvių Atpirkėją!
Sveika, teisingojo Teisėjo permaldavime!
Sveika: esi Tu atleidimas nusikaltusių daugybei!
Sveika, drąsos drabuži tų, kurie apnuoginti – be ryžto!
Sveika: Tu – meilė, visas aistras pranokstanti!
Sveika, Nuotaka Mergele!“
8 Kondakas
I Kantorius:
Kitonišką gimimą, nei mūsąjį išvydę,
Mintis pakeldami į dangų svetimi pasauliui tapkim.
Tuo gimimu Aukščiausias Dievas žemėj
Nuolankiu žmogumi apsireiškė,
Kad į aukštybes Jis pakeltų tuos,
Kurie Jam šaukia: „Aleliuja!“
Liaudis:
Aleliuja, aleliuja, aleliuja!
8 Ikas
II Kantorius:
Visas būdamas žemybėj
Beribis Žodis nieku būdu aukštybių neapleido.
Juk diẽviškasis Jojo nužengimas – ne vietos pakeitimas,
O tik gimimas iš Dievą priėmusios Mergelės,
Kuri išgirdo tariant:
Liaudis:
– „Sveika, apglėbus Dievą neapglėbiamą!
Sveika, garbingiausiojo slėpinio vartai!
Sveika, nètikinčiųjų abejonès išklausanti!
Sveika, nenuginčijamas t ikinčiųjų pasididžiavime!
Sveika, S ėdinčiojo ant kerubų Vež ime švenčiausiasis!
Sveika, Gyvenančiojo virš serafų Buveine kilniausioji!
Sveika, kuri prieštaravimus sutaikai!
Sveika, kurios mergystė ir motinystė tapo v iena!
Sveika, per kurią nusižengimas išdildytas!
Sveika, per kurią atsivėrė Rojus!
Sveika, Kristaus Karalystės rakte!
Sveika, viltie amžinųjų gėrybių!
Sveika, Nuotaka Mergele!”
9 Kondakas
I Kantorius:
Visos angelų būtybės stebėjos tavo žygdarbio didybe,
Kad žmogumi tapai.
Tave, kurs Dievas nepasiekiamas esi,
Kaip žmogų pasiekiamą visi išvydo.
Tu su mumis apsigyvent teikeis
Klausydamas Tau giedant „Aleliuja!“
Liaudis:
Aleliuja, aleliuja, aleliuja!
9 Ikas
II Kantorius:
Gražiakalbiùs oratorius tarsi žuvis n ebyles tapus
Prieš Tave, Dievo Gimdytoja, matom.
Kalbos jiems stinga apsakyt,
Kaip mergelè Tu likdama galėjai pagimdyti.
To slėpinio nustebinti ištikimai mes giedam:
Liaudis:
– „Sveika, inde išminties di eviškosios!
Sveika, Jo apvaizdos lobyne!
Sveika, filosÒfų neišmintingumą atskle idžianti!
Sveika, iškalbos mokytojų nemokšiškumą įrodanti!
Sveika, nes sukvailėjo išmintingi tyrinėtojai!
Sveika, nes mitų kūrėjai išnyko!
Sveika, kuri sutraukai atėniečių pinkles!
Sveika, kuri žvejų tinklus pripildai!
Sveika, kuri ištrauki iš nemokšiškumo bedugnės!
Sveika, išmintimi daugybę apšvi ečianti!
Sveika, – Tu trókštančiųjų išsigelbėti laivas!
Sveika, – Tu uostas gyvenimo keleiviams!
Sveika, Nuotaka Mergele!“
10 Kondakas
I Kantorius:
Išgelbėti norėdamas pasaulį
Visų daiktų Kūrėjas laisva valia atėjo,
Ir Dievas būdamas, Ganytojas visų,
Dėl mūs, žmonių, Jis apsireiškė kaip žmogus.
Būdamas Tu panašus į mus, kvieti į savo panašybę,
Tačiau kaip Dievas Tu girdi Tau giedant „Aleliuja!“
Liaudis:
Aleliuja, aleliuja, aleliuja!
10 Ikas
II Kantorius:
Mūras Tu esi mergelių bei visų prie Tavęs besiglaũdžiančių,
Dievo Gimdytoja Mergele.
Tave paruošęs sau Kūrėjas žemės ir dangaus
Apsigyveno Tavo įsčiose, Tyriausioji;
Visus Tave išmokė sveikint:
Liaudis:
– „Sveika, mergystės tvirtove!
Sveika, išganymo vartai!
Sveika, dvasinio atgimimo Vadove!
Sveika, Dievo gerumo Tarnaite!
Sveika, Tu atgimdei prad ėtuosius su kliáuda!
Sveika, Tu Mokytoja tų, kur išmintį pametę!
Sveika, proto temdytoją sunaikinusi!
Sveika, tyrumo Sėjėją pagimdžiusi!
Sveika, Tu santuokos nesuteptos alkierius!
Sveika, su Viešpačiu sutuokianti ištikimuosius!
Sveika, geroji ugdytoja mergelių!
Sveika, puošianti s ielas tuoktuvėms su Kristumi!
Sveika, Nuotaka Mergele!”
11 Kondakas
I Kantorius:
Per menkas, kad ir koks bebūtų, himnas trokštant
Pašlovinti didybę ber ibio Tavojo gailestingumo.
Nors mūsų giedamos, Karaliau Šventas, giesmės
Lyg smiltys būtų nesuskaitomos,
Atsidėkot Tau būtų ne gana už tai,
Ką Tu davei mums, giedantiems Tau „Aleliuja!“
Liaudis:
Aleliuja, aleliuja, aleliuja!
11 Ikas
II Kantorius:
Lyg šviesą nešantį žibintą tūnantiems tamsybėj
Mes regime Švenčiausiąją Mergelę.
Ji šviesą dvasinę įžiebus rodo kelią,
Kad Dievo pažinimą mums visiems atneštų.
Spindesiu savu protùs apšvietus
Šūksnių mūs taip pagerbiamà:
Liaudis:
– „Sveika, nenusileidžiančios Aušros spindesy!
Sveika, spinduly dvasinės Saulės!
Sveika, Tu žaibas, nutviẽskiantis sielas!
Sveika, Tu griausmas, nuvejantis priešus!
Sveika, nes šviesą gausiai spinduliuoji!
Sveika, nes trykšti mums upe apstybės!
Sveika, Tu tvenkinys, mums provaizdžius atspindintis!
Sveika, nes núodėmės nuplauni netyrumą!
Sveika, Tu indas, sąžines nuplaunantis!
Sveika, taur ė Tu, džiaugsmą semianti!
Sveika, Kristaus gerumo kvapsni malonusis!
Sveika, mistinės puotos gyvenime!
Sveika, Nuotaka Mergele!“
12 Kondakas
I Kantorius:
Malonę duot atleisdamas skolas senąsias troško Tas,
Kuris visų žmonių skolas naikina.
Jis teikės pats ateit pas tuos,
Kurie nuo Jo malonės buvo atsitraukę.
Kai tik suplėšė skolos raštą,
Išgirdo visų Jam giedant „Aleliuja!“
Liaudis:
Aleliuja, aleliuja, aleliuja!
12 Ikas
II Kantorius:
Gimimą šlovindami Kristaus,
Tave visi apgiedam lyg šventovę gyvą,
O Dievo Gimdytoja!
Juk Tavo įsčiose apsigyveno
Ranka savąja laikantis visatą Viešpats,
Kuris Tave pašventino, pašlovino
Visus išmokęs Tau giedoti:
Liaudis:
– „Sveika, Dievo ir Žodžio padañgte!
Sveika, nes Tu kilnesnė nei šventų Švenčiausioji!
Sveika, sandoros skrynia, Dvasios paauksuotoji!
Sveika, neišsemiamas gyvenimo lobyne!
Sveika, vainike dievobáimingų karalių garb ingasis!
Sveika, pasididžiavime kunigų maldingų!
Sveika, nepaimama Bažnyčios tvirtove!
Sveika, Karalystės nenugriáunamasis mūre!
Sveika, per kurią pergalės paminklai pastatomi!
Sveika, per kurią nugalime priešus!
Sveika, mano kūno sveikãta!
Sveika, mano sielos išganyme!
Sveika, Nuotaka Mergele!“
13 Kondakas
Giedant tris kartus 13 Kondaką ir Akatistą baigiant 1 Iku ir 1 Kondaku, pagrindinis celebrantas vėl smilko altorių, kryžių, ikoną ir tikinčiuosius (kaip ir apeigų pradžioje).
I Kantorius:
Labiausiai apgiedotoji Motina,
Pagimdžiusi šventų Švenčiausiąjį Žodį!
Mūs atnašą priimki,
Nuo negandų visų mus gelbėk;
Nuo būsimos bausmės Tu išvaduoki tuos,
Kurie Tau šaukia: „Aleliuja!“
Liaudis:
Aleliuja, aleliuja, aleliuja!
Tada, Akatistą baigiant, giedamas:
1 Ikas
II Kantorius:
Arkangelas iš dangaus pasiųstas buvo
Gimdytojai Dievo „Sveika“ ištarti.
Dvasios balsu prabilęs
Tave jis išvydo, Viešpatie, priimant kūną ir sudrebėjo;
Nuostabos pagautas, jis taip Jai tarė:
Liaudis:
– „Sveika, per kurią džiaugsmas suspindėjo!
Sveika, per kurią prakeikimas liovės!
Sveika, kuri iš nuopuolio šauki Adomą!
Sveika, kuri nuo ašarų vaduoji Ievą!
Sveika, žmonių mintims nepas iekiamoji aukštybe!
Sveika, net angelų akims ne įžve lgiamoji gelme!
Sveika, nes esi Valdovo sostas!
Sveika, kuri nešioji Laikantį Visatą!
Sveika, Žvaigžde, Saulę mums parodanti!
Sveika, nes esi dieviškojo įsikūnijimo įsčios!
Sveika, per kurią kūrinija atgimsta!
Sveika, dėl kurios garbinamas Tvėrėjas!
Sveika, Nuotaka Mergele!“
1 Kondakas
I Kantorius:
Tave, Káržyge nenugalimoji,
Už pergales padėkos liaupsėm apgiedu aš, Tavo miestas,
Kurį nuo negandų visų išvadavai,
O Dievo Gimdytoja!
Todėl, turėdama neįveikiamą galybę,
Nuo visokių pavojų mane gelbėk,
Idañt sveikinčiau Tave: Sveika, Nuotaka Mergele!
Liaudis:
Sveika, Nuotaka Mergele!