Piligrimų palaiminimas prieš sugrįžimą arba po jo

Apeigų pradžia

Susirinkus piligrimų grupei, galima giedoti atitinkamą giesmę pagal vietos aplinkybes. Baigus giedoti, celebrantas taria: 
Vardan Dievo – Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.
Visi žegnojasi ir atsako: Amen.

Tada celebrantas pasveikina dalyvius tardamas:
Dievas, mūsų viltis ir paguoda, tepripildo jus ramybės ir džiaugsmo Šventojoje Dvasioje.

Arba kitus atitinkamus žodžius, ypač iš Šventojo Rašto.

Visi atsako: Amen.

Arba: Jam garbė per amžius.

Arba kitokiu atitinkamu būdu.

Celebrantas parengia dalyvius palaiminimui šiais ar panašiais žodžiais: 
Šioje piligrimystėje Dievas mums davė ypatingą malonės laiką. Dabar, kai su pasitikėjimu aplankėme šventąsias vietas, jis kviečia rūpestingai atnaujinti savo širdis. Tos šventovės, kurias aplankėme, yra ženklas ne žmogaus rankomis statytų Dievo namų, būtent Kristaus Kūno, kurio gyvi ir rinktiniai akmenys esame mes, pastatyti ant jo kaip kertinio akmens. Sugrįžę į namus, gyvenkime savo pašaukimu, nes iš tiesų esame išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, įsigytoji liaudis, pašaukta garsinti šlovingus darbus to, kuris pašaukė mus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą.

Dievo žodžio skaitinys

Skaitovas arba vienas iš dalyvaujančiųjų, arba pats celebrantas skaito Šventojo Rašto tekstą.

1 Kr 29, 9–18 Tavo akivaizdoje mes esame kaip praeiviai, tik tavo svečiai.

   Broliai ir seserys, pasiklausykite Pirmosios kronikų knygos.

Žmonės džiaugėsi savo laisva valia duotomis atnašomis, nes jie atnašavo iš visos širdies.  Ir karalius Dovydas tuo labai džiaugėsi. Tada Dovydas pašlovino Viešpatį visos bendrijos akivaizdoje.

Dovydas tarė: „Būk pašlovintas, Viešpatie, Izraelio, mūsų tėvo, Dieve, nuo amžių per amžius! O Viešpatie, tavo yra didybė, galybė, grožybė, pergalė ir šlovė. Taip, nes tau priklauso visa, kas danguje ir žemėje. O Viešpatie, tau priklauso karalystė, tu išsiaukštinai save kaip visatos galva. Tu daliji turtus ir garbę, tu visa valdai. Tavo rankoje jėga ir galybė, tavo galioje kiekvieną išaukštinti ir stiprinti. Už tai, mūsų Dieve, mes tau dėkojame ir šloviname tavo garbingą vardą. Betgi kas esu aš ir kas yra mano tauta, kad mes galime daryti šią laisvos valios atnašą? Juk visa iš tavęs ateina, o mes duodame tau tik tai, ką iš tavo rankos esame gavę. Juk tavo akivaizdoje mes esame kaip praeiviai, tik tavo svečiai, kaip visi mūsų tėvai. Mūsų dienos žemėje yra tarsi šešėlis, išnykstantis be vilties.

Viešpatie, mūsų Dieve, visa ši gausybė, kurią atidėjome statyti tavo Namams, tavo šventajam vardui, yra iš tavo rankos ir tau priklauso. Aš žinau, mano Dieve, kad tu tikrini širdį ir mėgsti dorumą. Dora širdimi noriai atnašavau visus šiuos dalykus; ir nūn pamačiau tavo žmones, čia esančius, tau atnašaujančius su noru ir su džiaugsmu. Viešpatie, Dieve Abraomo, Izaoko ir Izraelio, mūsų protėvių, palaikyk tokį jausmą ir tokias mintis savo tautos žmonių širdyje amžinai ir kreipk į save jų širdį.“

Arba:

Lk 24, 28–35 O jie papasakojo, kas jiems atsitiko kelyje.

Jie prisiartino prie kaimo, į kurį keliavo...

Jn 5, 1–15 Imk savo gultą ir eik.

Kiek vėliau buvo žydų šventė...

Jn 9, 1–38 Aš nuėjau, nusiprausiau ir praregėjau.

Eidamas pro šalį, Jėzus pamatė žmogų...

Apd 8, 26–35 Jis buvo atvykęs į Jeruzalę pasimelsti, o dabar keliavo namo.

Viešpaties angelas prabilo į Pilypą...

Žyd 13, 12–21 Čia mes neturime išliekančio miesto, bet ieškome busimojo.

Todėl ir Jėzus, norėdamas savo krauju pašventinti tautą...

Jei numatyta, galima kalbėti arba giedoti atliepiamąją psalmę arba kitą atitinkamą giesmę.

Ps 83 (84), 3–8

A. (2) Galybių Viešpatie, kokios mielos tavo buveinės!

Ps 121 (122), 1–2. 4–9

A. (Plg. 1) Į Viešpaties namus džiaugsmingai keliaukim.

Jei numatyta, celebrantas glaustai kreipiasi į dalyvius, paaiškindamas Šventojo Rašto skaitinį, kad jie gerai suprastų šventimo prasmę.

Maldavimai

Po to kalbama bendruomeninė malda. Iš čia pateikiamų kreipinių celebrantas gali rinktis tinkamesnius arba pridėti naujų pagal konkrečias aplinkybes arba piligrimų ypatumus.

Nuolankiai maldaukime dangaus ir žemės Viešpatį, kuris panorėjo, kad dievystės pilnatvė apsigyventų žmogiškoje Kristaus prigimtyje, sakydami:
A. Pažvelk, Viešpatie, iš savo šventovės ir palaimink savo tautą.

– Šventasis Tėve, išėjimu iš Egipto vergovės, Tu iš anksto slėpiningu būdu parodei išganymo kelią, kuriuo tavo tauta turi eiti, padaryk, kad keliaudami savo keliais būtume nuoširdžiai ir noriai tau atsidavę, – A.

– Tu savo Bažnyčią pastatei pasaulyje kaip šventovę, iš kurios visiems sklinda tikroji šviesa, padaryk, kad į ją iš visų pusių suplūstų daugybė tautų ir kad jos vaikščiotų tavo takais, – A.

– Tu dieviškai patvirtinai, kad čia negalime turėti išliekančios tėvynės, padaryk, kad drąsiai ieškotume būsimosios, – A.

– Tu gyvenimo takuose mums palieki ženklų, iš kurių galime atpažinti tavo buvimą, padaryk, kad tavo Sūnus mums keliaujant būtų mūsų bendrakeleivis, o laužant duoną – mūsų stalo kaimynas, – A.

Palaiminimo malda

Celebrantas, išskėtęs rankas, priduria:
Garbė tau, Dieve, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėve, kuris iš visų genčių išsirinkai tau atsidavusią tautą, gerų darbų sekėją. Tu dieviškai palietei šių brolių ir seserų širdis, kad jie ištikimiau prisirištų prie tavęs ir uoliau tarnautų tau. Prašome teiktis juos gausiai apdovanoti savo palaiminimais, kad džiaugsmingai grįždami į namus jie žodžiais ir darbais liudytų visiems tavo nuostabius darbus. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį.

Visi: Amen.

Apeigų pabaiga

Celebrantas užbaigia apeigas, tardamas:
Dangaus ir žemės Viešpats, kuris panorėjo jums maloningai pagelbėti šioje kelionėje, teišlaiko jus visada savo globoje.
Visi: Amen.

Dievas, savo išblaškytus vaikus Kristuje Jėzuje surinkęs į viena, teduoda, kad ir jūs jame būtumėte vienos širdies ir vienos sielos.
Visi: Amen.

Dievas, iš savo gerumo leidžiantis jums ir panorėti, ir įvykdyti, tesustiprina savo palaiminimu jūsų pamaldumą.
Visi: Amen.

Tiktų apeigas užbaigti atitinkama giesme.

MMV, plg. PA 2019