Tikiu į Dievą Tėvą
Bažnyčios gyvenimui ypač svarbūs du simboliai Apaštalų tikėjimo išpažinimas ir Nikėjos – Konstantinopolio. Terminas simbolis pirmą kartą pavartotas III a. Tascijaus Cecilijaus Kiprijono laiške ir formulė vadinama „Švenčiausiosios Trejybės simboliu“ bei Krikšto liturgijos dalimi.
Apaštalų Simboliu formulė pavadinama Milano susirinkimo laiške (apie 390 m.) popiežiui Siricijui, kalbant apie Krikšto liturgijos metu naudojamą seną ir garbingą tikėjimo išpažinimo formulę. Simbolis laikomas tikslia apaštalų tikėjimo santrauka, pasakojant, kad kiekvienas iš apaštalų įrašė po vieną teiginį.
MMV, kAK
APAŠTALŲ TIKĖJIMO IŠPAŽINIMAS (Simbolis)
TIKIU DIEVĄ TĖVĄ visagalį, * dangaus ir žemės Sutvėrėją; * ir į Jėzų Kristų, * vienatinį jo Sūnų, mūsų Viešpatį, * kuris prasidėjo iš Šventosios Dvasios, * gimė iš Mergelės Marijos, * kentėjo prie Poncijaus Piloto, * buvo prikaltas prie kryžiaus, * numiręs ir palaidotas; * nužengė į pragarus; * trečiąją dieną kėlėsi iš numirusių; * įžengė į dangų, * sėdi visagalio Dievo Tėvo dešinėje, * iš ten ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti.
Tikiu į Šventąją Dvasią, * šventąją visuotinę Bažnyčią, * šventųjų bendravimą, * nuodėmių atleidimą, * kūno iš numirusių prisikėlimą * ir amžinąjį gyvenimą.
Amen.
SYMBOLUM APOSTOLORUM
Credo in Deum Patrem omnipotentem, Creatorem caeli et terrae; et in Iesum Christum, Filium eius unicum, Dominum nostrum; qui conceptus est de Spiritu Sancto, natus ex Maria Virgine; passus sub Pontio Pilato, crucifixus, mortuus, et sepultus; descendit ad inferos; tertia die resurrexit a mortuis; ascendit ad caelos, sedet ad dexteram Dei Patris omnipotentis; inde venturus est iudicare vivos et mortuos.
Credo in Spiritum Sanctum; sanctam Ecclesiam catholicam, sanctorum communionem; remissionem peccatorum; carnis resurrectionem; vitam aeternam. Amen.
Apie
Tikėjimas yra žmogaus atsakymas Dievui, kuris apsireiškia ir atsiduoda, gausiai teikdamas šviesos galutinės savo gyvenimo prasmės ieškančiajam. Bažnyčia visą savo tikėjimo esmę norėjo sutelkti į natūralias ir darnias santraukas, pirmiausia skirtas besirengiantiems Krikštui. Šv. Kirilas Jeruzalietis sako, kad „ši tikėjimo sintezė nėra sudaryta pagal žmonių nuomones; iš viso Šventojo Rašto buvo išsirinkta tai, kas svarbiausia, kad būtų sudaryta vieninga tikėjimo doktrina“. Šios tikėjimo santraukos vadinamos „Tikėjimo išpažinimais“, nes jos glaustai išreiškia krikščionių išpažįstamą tikėjimą. Jos vadinamos Credo, („Tikiu“), nes paprastai prasideda šiuo lotyniškuoju žodžiu. Jos vadinamos ir „tikėjimo simboliais“, nes yra tikinčiųjų atpažinimo ir bendrumo ženklas.
Pirmą kartą tikėjimas išpažįstamas Krikšto metu. Tad „tikėjimo simbolis“ pirmiausia yra Krikšto simbolis. Kadangi krikštijama „vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“ (Mt 28, 19), Krikšto metu išpažįstamos tiesos yra išdėstytos pagal ryšį su trimis Švenčiausiosios Trejybės Asmenimis.
Kalbėti Credo tikint – tai bendrauti su Dievu – Tėvu ir Sūnumi, ir Šventąja Dvasia. Taip pat tai yra bendravimas ir su visa Bažnyčia, kuri mums perduoda tikėjimą ir kurios prieglobstyje mes tikime.
MMV, kAK