Tikiu į vieną Dievą
Nikėjos – Konstantinopolio Simbolis – Symbolum Niceanum – yra dviejų pirmųjų visuotinių Bažnyčios Susirinkimų (325 ir 381 m.) vaisius. Ir šiandien jis yra bendras visoms didžiosioms Rytų ir Vakarų Bažnyčioms.
MMV, kAK
NIKĖJOS – KONSTANTINOPOLIO SIMBOLIS
TIKIU Į VIENĄ DIEVĄ, visagalį Tėvą, * dangaus ir žemės, regimosios ir neregimosios visatos Kūrėją.
Tikiu į vieną Viešpatį Jėzų Kristų, vienatinį Dievo Sūnų, * prieš visus amžius gimusį iš Tėvo: * Dievą iš Dievo, šviesą iš šviesos, tikrą Dievą iš tikro Dievo; * gimusį, bet ne sukurtą, * esantį vienos prigimties su Tėvu. * Per jį visa yra padaryta.
Jis dėl mūsų, žmonių, dėl mūsų išganymo nužengė iš dangaus.
(Nusilenkiame)
Šventosios Dvasios veikimu * priėmė kūną iš Mergelės Marijos ir tapo žmogumi. (Atsitiesiame)
Valdant Poncijui Pilotui, * jis dėl mūsų buvo prikaltas prie kryžiaus, nukankintas ir palaidotas.
Kaip Šventajame Rašte išpranašauta, * trečiąją dieną prisikėlė iš numirusių.
Įžengė į dangų ir sėdi Dievo Tėvo dešinėje. * Jis vėl garbingai ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti * ir viešpataus per amžius.
Tikiu į Šventąją Dvasią, Viešpatį Gaivintoją, * kylančią iš Tėvo ir Sūnaus, * su Tėvu ir Sūnumi garbinamą ir šlovinamą, * kalbėjusią per pranašus.
Tikiu vieną, šventą, visuotinę, apaštalinę Bažnyčią. * Pripažįstu vieną Krikštą nuodėmėms atleisti. * Laukiu mirusiųjų prisikėlimo * ir būsimo amžinojo gyvenimo. Amen.
SYMBOLUM NICEANUM
Credo in unum Deum, Patrem omnipotentem, factorem caeli et terrae, visibilium omnium et invisibilium, Et in unum Dominum Iesum Christum, Filium Dei unigenitum, et ex Patre natum, ante omnia saecula, Deum de Deo, lumen de Lumine, Deum verum de Deo vero, genitum, non factum, consubstantialem Patri: per quem omnia facta sunt. Qui propter nos homines et propter nostram salutem descendit de caelis. Et incarnatus est de Spiritu Sancto ex Maria Virgine, et homo factus est. Crucifixus etiam pro nobis sub Pontio Pilato; passus et sepultus est, et resurrexit tertia die, secundem Scripturas, et ascendit in caelum, sedet ad dexteram Patris. Et iterum venturus est cum gloria, iudicare vivos et mortuos, cuius regni non erit finis.
Et in Spiritum Sanctum, Dominum et vivificantem: qui ex Patre Filioque procedit. Qui cum Patre et Filio simul adoratur et conglorificatur: qui locutus est per prophetas. Et unam, sanctam, catholicam et apostolicam Ecclesiam. Confiteor unum baptisma in remissionem peccatorum. Et exspecto resurrectionem mortuorum, et vitam venturi saeculi. Amen.
Apie
Tikėjimas yra žmogaus atsakymas Dievui, kuris apsireiškia ir atsiduoda, gausiai teikdamas šviesos galutinės savo gyvenimo prasmės ieškančiajam. Bažnyčia visą savo tikėjimo esmę norėjo sutelkti į natūralias ir darnias santraukas, pirmiausia skirtas besirengiantiems Krikštui. Šv. Kirilas Jeruzalietis sako, kad „ši tikėjimo sintezė nėra sudaryta pagal žmonių nuomones; iš viso Šventojo Rašto buvo išsirinkta tai, kas svarbiausia, kad būtų sudaryta vieninga tikėjimo doktrina“. Šios tikėjimo santraukos vadinamos „Tikėjimo išpažinimais“, nes jos glaustai išreiškia krikščionių išpažįstamą tikėjimą. Jos vadinamos Credo, („Tikiu“), nes paprastai prasideda šiuo lotyniškuoju žodžiu. Jos vadinamos ir „tikėjimo simboliais“, nes yra tikinčiųjų atpažinimo ir bendrumo ženklas.
Pirmą kartą tikėjimas išpažįstamas Krikšto metu. Tad „tikėjimo simbolis“ pirmiausia yra Krikšto simbolis. Kadangi krikštijama „vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“ (Mt 28, 19), Krikšto metu išpažįstamos tiesos yra išdėstytos pagal ryšį su trimis Švenčiausiosios Trejybės Asmenimis.
Kalbėti Credo tikint – tai bendrauti su Dievu – Tėvu ir Sūnumi, ir Šventąja Dvasia. Taip pat tai yra bendravimas ir su visa Bažnyčia, kuri mums perduoda tikėjimą ir kurios prieglobstyje mes tikime.
MMV, kAK