GRAUDŪS VERKSMAI: Antroji dalis
Skaitinys
Antroje Graudžių verksmų dalyje mąstysime, ką Jėzus yra iškentėjęs plakamas, erškėčiais vainikuojamas ir pasmerkiamas mirti.
Visas dieviškojo Mokytojo žaizdas, visus jo niekinimus, šmeižtus ir pajuokimus, visas jo sielos ir kūno kančias aukokime dangaus Tėvui už savo kraštą ir visą žmoniją. Melskime, kad pasaulio tautos, valstybės ir luomai gyventų santaikoje, kad gerasis Dievas atleistų mums ir visiems žmonėms nuodėmes bei bausmes už jas.
Dieve, būk mums gailestingas!
Giesmė
PRIE STULPO RIŠA, ŽIAURIAI RYKŠTĖM PLAKA, * iš viso kūno šventas kraujas teka. * Galybių Viešpats už mus pasišvenčia, *tyli ir kenčia.
2 Už mūsų kaltę Viešpats lieja kraują, * žmonijai neša atgimimą naują: * lašai tie kraujo – tas vanduo gyvybės – * nuplaus kaltybę.
3 Rožes sau segas žmonės prie krūtinių, * o Jėzaus galvą erškėčiai dabina... * „Valdove, sveikas!“ – niekšai juokias, šaukia * ir tyčia klaupia.
4 „Barabą duoki – šito mums nereikia!“ – * minia apsvaigus Jėzų plūsta, keikia. * Meilingas Viešpats viską dovanoja, * meile liepsnoja.
5 Meluoja, šmeižia, skundžia Atpirkėją – * pasaulio Viešpats stovi prieš teisėją. * Pilotas rašo ištarmę jam baisią – * mirti nuteisia.
Ir mes, o Jėzau, norim draug kentėti, – * drauge keliauti, kryžių nešt padėti. * Oi, gaila, gaila: už mūsų kaltybę – * Tavo gyvybė.
Rauda
JĖZAU, PRIE STULPO BOTAGAIS KAPOTAS IR PLAKTAS, * skaistybės nešėjau švenčiausias, * o Dieve mieliausias!
2 Jėzau, spygliuotais erškėčiais juokams vainikuotas, * stebuklų Karaliau kilniausias, * o Dieve mieliausias!
3 Jėzau, per galvą ir veidą su nendre daužytas, * šventumo paveiksle tyriausias, * o Dieve mieliausias!
4 Jėzau, žemiau už plėšiką Barabą statytas, * varguolių bičiuli tikriausias, * o Dieve mieliausias!
5 Jėzau, gėdingai beširdės minios išsigintas, * Tu žiede žmonijos brangiausias, * o Dieve mieliausias!
6 Jėzau, Piloto ant kryžiaus numirti paskirtas, * pasaulio Teisėjau aukščiausias, * o Dieve mieliausias!
7 Jėzau, beširdžiams žmonėms nukankint atiduotas, * gyvybės davėjau tvirčiausias, * o Dieve mieliausias!
Garbė Tau, Jėzau, * šlovė Tau, Kristau, * Dieve Kūrėjau * ir Atpirkėjau! * Tu garbingiausias, * Tu šlovingiausias, * Tu mylimiausias!
Skundas
SIELA LIŪDI, ŠIRDĮ SOPA, – * apsakyti nebemoku, * koks ją varsto sopulys.
2 Dievo Motina šventoji, * ko graudingai aimanuoji? * Kas taip žeidžia širdį tau?
3 Štai prie stulpo riša Sūnų, * rykštėmis kapoja kūną, * stovi nuogas prieš visus.
4 Dievo Motina šventoji, * ko dejuoji, ko vaitoji? * Ko taip verkia tau širdis?
5 Mano siela jau išseko, * matant, kaip jie rykštėm plaka * mano Sūnų taip nuožmiai.
6 Dievo Motina šventoji, * ko nuliūdus, ko dejuoji? * Ašaros ko rieda tau?
7 Jėzų štai matau, kankina – * jam vainiką baisų pina. * Štai užspaudžia ant galvos...
8 Dievo Motina šventoji, * ko nuliūdus aimanuoji? * Ko taip skauda širdį tau?
9 Štai Pilotas miniai rodo – * nukryžiuoti atiduoda * Jėzų į minios rankas.
O Marija sopulinga, * mums tvirtumo tenestinga * eit su Jėzum ir Tavim!
Pabaigos giesmė
KURS UŽ MUS KALTUS KENTĖJAI, * Jėzau Kristau, Dieve mūsų, * būk mums gailestingas, būk mums gailestingas! (3 kartus) * Būk mums gailestingas!