GRAUDŪS VERKSMAI: Trečioji dalis
Skaitinys
Trečioje Graudžių verksmų dalyje prisiminsime, ką Jėzus yra iškentėjęs baisioje savo kelionėje į Kalvarijos kalną ir prikaltas prie kryžiaus.
Visas dieviškojo Mokytojo žaizdas, visus jo išniekinimus ir pajuokimus, visas jo sielos ir kūno kančias aukokime dangaus Tėvui už savo geradarius, taip pat už visus liūdinčius ir kenčiančius žmones. Melskime, kad jiems gyvenant vadovautų išmintis, kantrybė, meilė ir pasiaukojimas, o numirus – brangiausias Išganytojo kraujas užgesintų jų skaistyklos kančias ir nuvestų į amžinąsias dangaus buveines.
Viešpatie, teįvyksta Tavo valia!
Giesmė
SUNKIAUSIĄ KRYŽIŲ NUODĖMĖS JAM DEDA, * pečius jam slegia ir numirti veda. * Dangaus Kūrėjas sau meilingai ima * mūs pasmerkimą.
2 Išjuokia, stumdo jį minia beširdė, * užgauna, žeidžia pačią Jėzaus širdį. * Galybių Dievas vos eina, svyruoja, * sunkiai alsuoja.
3 Štai jau už miesto kalnas Kalvarijos, * ten kenčia Viešpats už kaltes žmonijos, * aukštai ant kryžiaus kybo jis prikaltas, * miršta nekaltas.
4 „Atleiski, Tėve, jų nusikaltimą“ – * maldauja Jėzus kalčių atleidimo. * „Aš savo kraują už juos paaukoju. * Vesk juos į rojų!“
5 Žmogau, kaip skaudžiai Dievui atmokėjai, * jam už gerumą tu mirties norėjai. * Štai jis jau miręs – ar tu vis dar klysi, * bloga darysi?
Ir mes, o Jėzau, norim draug kentėti, – * drauge keliauti, kryžių nešt padėti. * Oi, gaila, gaila: už mūsų kaltybę – * Tavo gyvybė.
Rauda
JĖZAU, MŪS NUODĖMIŲ NAŠTĄ MIELAI PRISIĖMĘS, * šventumo paveiksle tyriausias, * o Dieve mieliausias!
2 Jėzau, prie kryžiaus prikalti Kalvarijon vestas, * pasaulio Teisėjau aukščiausias, * o Dieve mieliausias!
3 Jėzau, už mus triskart alpęs ir puolęs po kryžium, * galybių Karaliau kilniausias, * o Dieve mieliausias!
4 Jėzau, ant kryžiaus ištiestas ir žiauriai prikaltas, * varguolių bičiuli tikriausias, * o Dieve mieliausias!
5 Jėzau, savosios tautos draug su latrais marintas, * Tu žiede žmonijos brangiausias, * o Dieve mieliausias!
6 Jėzau, tulžim baisų troškulį gavęs malšinti, * maitintojau žemės dosniausias, * o Dieve mieliausias!
7 Jėzau, už mus mirties siaubą tris valandas kentėjęs, * gyvybės davėjau tvirčiausias, * o Dieve mieliausias!
Garbė Tau, Jėzau, * šlovė Tau, Kristau, * Dieve Kūrėjau * ir Atpirkėjau! * Tu garbingiausias, * Tu šlovingiausias, * Tu mylimiausias!
Skundas
KUR PAGUODOS MAN BELAUKTI? * Kaip dangaus pagalbos šaukti? – * Jėzų nuteistą regiu.
2 Dievo Motina šventoji, * ko dejuoji, ko vaitoji? * Ko taip verkia tau širdis?
3 Mano Sūnui kryžių deda, – * su plėšikais mirti veda; * mano širdžiai taip sunku.
4 Dievo Motina šventoji, * ko nuliūdus, ko dejuoji? * Ašaros ko rieda tau?
5 Jau plaktukų dūžiai girdis, * peiliai varsto mano širdį, * Jėzų alpstantį regiu.
6 Dievo Motina šventoji, * ko graudingai aimanuoji? * kas taip žeidžia širdį tau?
7 Gęsta žvilgsnis paskutinis, * stingsta sąnariai sutinę – * miršta mylimas Sūnus.
8 Dievo Motina šventoji, * ko nuliūdus aimanuoji? * Ko taip skauda tau širdis?
9 Jau Sūnus man mirė mielas, – * skausmo jūroj skęsta siela: * mirštu aš drauge su juo.
O Marija sopulinga, * mums tvirtumo tenestinga * eit su Jėzum ir Tavim!
Pabaigos giesmė
KURS UŽ MUS KALTUS KENTĖJAI, * Jėzau Kristau, Dieve mūsų, * būk mums gailestingas, būk mums gailestingas! (3 kartus) * Būk mums gailestingas!