AČIŪ TAU, VIEŠPATIE, jogei mylėdamas * saugojai mano gyvenimo rytą. * Argi tai sykį, vilione tikėdamas, * bėgau į tinklą, gudriai užraizgytą. * Žūti neleido tik šventas tikėjimas, * tėviškas Tavo Apvaizdos budėjimas.
2 Kuo už Apvaizdą aš, kuo už garbingąją * Tau atsilyginau, atsidėkojau? * Skambančią giesmę ir širdį jausmingąją * argi ne kryžkeliuos kartais eikvojau? * Kaltas, bet teisi tiek daugel kentėjusį, * Tavo gerybėje viltį padėjusį.