Atgailos sakramento šventimas
Vieno atgailaujančiojo sutaikinimo apeigos
Atgailaujančiojo priėmimas
Kunigas broliškai priima atgailaujantįjį, nuoširdžiai jį pasveikindamas.
Atgailaujantysis žegnojasi:
Vardan Dievo – Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.
Drauge gali žegnotis ir kunigas.
Kunigas trumpai paragina atgailaujantįjį pasitikėti Dievu šiais ar panašiais žodžiais:
Dievas, apšvietęs mūsų širdis, tepadeda tau tiesoje pažinti savo nuodėmes ir Jo gailestingumą.
Dievo žodžio skaitymas
Kunigas arba pats atgailaujantysis, jei reikia, perskaito tinkamą ištrauką iš Šventojo Rašto. Galima skaityti Šventąjį Raštą dar ruošiantis sakramentui, nes Dievo žodis apšviečia tikintįjį, kad jis pažintų nuodėmes, kviečia jį pasitaisyti ir pasitikėti Dievo gailestingumu.
Nuodėmių išpažinimas ir atgailos priėmimas
Tada atgailaujantysis išpažįsta savo nuodėmes, pradėdamas, kur yra paprotys, gailesčio akto formule (pvz. „Prisipažįstu...“)
Kunigas, jeigu reikia, padeda atlikti išsamesnę išpažintį, ragina nuoširdžiai gailėtis už nuodėmes, tinkamais patarimais paruošia atgailaujantįjį naujam gyvenimui ir, jeigu būtina, primena krikščioniškojo gyvenimo pareigas.
Paskui kunigas paskiria atgailą, kuri turi būti ne tik atsiteisimas už praeities nuodėmes, bet ir pagalba naujam gyvenimui bei vaistas silpnybėje. Dėl to atgaila turi atitikti, kiek įmanoma, nuodėmių sunkumą ir prigimtį.
Atgailaujančiojo malda ir išrišimas
Kunigas pakviečia atgailaujantįjį gailėtis. Tai pastarasis gali padaryti, tardamas šiuos arba panašius žodžius:Viešpatie Jėzau Kristau, Gyvojo Dievo Sūnau, pasigailėk manęs, nusidėjėlio!
Arba:
Mano Dieve, nuoširdžiai gailiuosi dėl kiekvieno savo blogo darbo ir dėl to, kad nedariau to, kas gera. Nusidėjęs nusikaltau tau, aukščiausiasis Gėri ir verčiausioji Meile. Tavo malonės padedamas tvirtai ryžtuosi atgailauti, nebenusidėti ir vengti nuodėmės progų. Viešpatie, dėl mūsų Gelbėtojo Jėzaus Kristaus kančios, pasigailėk manęs!
Atgailaujančiajam pabaigus maldą, kunigas, ištiesęs virš jo galvos rankas, ar bent dešinę, suteikia išrišimą: Dievas, gailestingumo Tėvas,
savo Sūnaus mirtimi ir prisikėlimu
sutaikęs pasaulį su savimi
ir atsiuntęs Šventąją Dvasią nuodėmėms atleisti,
per Bažnyčią tesuteikia tau atleidimą ir ramybę.
AŠ TAVE IŠRIŠU IŠ TAVO NUODĖMIŲ
VARDAN DIEVO – TĖVO IR SŪNAUS, ✠ IR ŠVENTOSIOS DVASIOS.
Atgailaujantysis atsako:
Amen.
Tardamas paskutinius žodžius, kunigas peržegnoja atgailaujantįjį.
Padėka Dievui ir atsisveikinimas
Gavęs nuodėmių atleidimą, atgailaujantysis išpažįsta Dievo gailestingumą ir jam dėkoja Šventojo Rašto žodžiais.
Kunigas atsisveikina, linkėdamas ramybės šiais ar kitas žodžiais:
Viešpats atleido tau nuodėmes. Eik ramybėje.
Trumpesnės apeigos
Kai yra pastoracinė būtinybė, kunigas gali kai kurias apeigų dalis praleisti ar sutrumpinti, tačiau visuomet privalo būti nuodėmių išpažinimas, atgailos paskyrimas bei jos priėmimas, paraginimas gailėtis už nuodėmes, išrišimas ir atsisveikinimas.
Gresiant mirties pavojui, kunigui užtenka ištarti išrišimo formulės esminius žodžius:
AŠ TAVE IŠRIŠU IŠ TAVO NUODĖMIŲ
VARDAN DIEVO – TĖVO IR SŪNAUS, ✠ IR ŠVENTOSIOS DVASIOS.
Plg. Atgailos apeigos, 2005; MMV
PAAIŠKINIMAI
Kunigo ir atgailaujančiojo pasiruošimas. Atgailos ir Sutaikinimo sakramento šventimui kunigas ir atgailaujantysis pirmiausia pasirengia malda. Kunigas meldžia Šventosios Dvasios šviesos ir meilės. Atgailaujantysis palygina savo gyvenimą su Kristaus pavyzdžiu ir žodžiais ir meldžia Dievą nuodėmių atleidimo.
Kryžiaus ženklas pradedant primena Krikštą, per kurį Jėzus nuplovė mūsų nuodėmes.
Jei atgailaujantysis nepažįstamas nuodėmklausiui, prieš Dievo žodžio skaitymą jis turėtų trumpai nurodyti savo padėtį, paskutinės išpažinties laiką, sunkenybes gyvenant krikščioniškai, ir visa, kas kunigui naudinga žinoti, kad šis tinkamai atliktų savo pareigą.
Kunigas, jeigu reikia, padeda atgailaujančiam atlikti visų nuodėmių išpažintį.
Jeigu atgailaujantysis padarė nuostolį ar papiktinimą, nuodėmklausys pareikalauja pasižadėjimo, kad tai būtų tinkamai atlyginta ir atitaisyta.
Paskirta atgaila gali būti: malda, savęs atsižadėjimas, ypač patarnaujant artimui, gailestingumo darbai, kuriais išryškėja, kad nuodėmė bei jos atleidimas turi ir bendruomeninį pobūdį.
Jam paskirtą atgailą atgailaujantysis priima, gailėdamasis už nuodėmes ir siekdamas ištaisyti gyvenimo klaidas.
ATLEIDIMO ŽODŽIAI skelbia, kad atgailaujančiojo sugrįžimas kyla iš Dievo gailestingumo, atskleidžia ryšį tarp atgailaujančiojo sugrįžimo ir Kristaus Velykų slėpinio, pagaliau pabrėžia Bažnyčios vaidmenį Sakramente, nes sutaikinimas su Dievu išmeldžiamas ir suteikiamas Bažnyčios tarnyste.
Esminiai IŠRIŠIMO formulės žodžiai: AŠ TAVE IŠRIŠU IŠ TAVO NUODĖMIŲ VARDAN DIEVO – TĖVO IR SŪNAUS, ✠ IR ŠVENTOSIOS DVASIOS.
Priėmęs Atgailos sakramentą, atgailaujantysis tęsia savo atsivertimą ir gyvena atnaujintą pagal Kristaus Evangeliją gyvenimą su vis dosnesne ir apstesne Dievo meile, nes „meilė uždengia nuodėmių gausybę“ (1 Pt 4, 8).