II dalis. Šviesos slėpiniai

I. Jėzaus krikštas Jordane

1. Jėzus iš Galilėjos atėjo prie Jordano pas Joną krikštytis.

2. Jonas jį atkalbinėjo: „Tai aš turėčiau būti tavo pakrikštytas, o tu ateini pas mane!“ 

3. Bet Jėzus jam atsakė: „Šį kartą paklausyk! 

4. Taip mudviem dera atlikti visa, kas reikalinga teisumui.“ 

5. Tada Jonas sutiko. 

6. Pakrikštytas Jėzus tuoj išbrido iš vandens. 

7. Staiga jam atsivėrė dangus, 

8. ir jis pamatė Dievo Dvasią, 

9. sklendžiančią žemyn it balandį ir nusileidžiančią ant jo. 

10. O balsas iš dangaus prabilo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi.“ (Mt 3, 13–17)

Dieve, Tavo vienatinis Sūnus apsireiškė žmogiškame kūne. Padaryk, meldžiame, kad matydami Jį esant panašų į mus išore pagal Jį atsinaujintume vidumi. Jis gyvena ir viešpatauja per amžius. Amen.

II. Apsireiškimas Galilėjos Kanos vestuvėse

1. Galilėjos Kanoje buvo vestuvės. Jose dalyvavo Jėzaus motina. 

2. Į vestuves taip pat buvo pakviestas Jėzus ir jo mokiniai. 

3. Išsibaigus vynui, Jėzaus motina jam sako: „Jie nebeturi vyno.“ 

4. Jėzus atsakė: „O kas man ir tau, moterie? Dar neatėjo mano valanda!“ 

5. Jo motina tarė tarnams: „Darykite, ką tik jis jums lieps.“. 

6. Ten buvo šeši akmeniniai indai žydų apsiplovimams, kiekvienas dviejų trijų saikų talpos.

7. Jėzus jiems liepė: „Pripilkite indus vandens.“ Jie pripylė sklidinus. 

8. Tuomet jis pasakė: “Dabar semkite ir neškite stalo prievaizdui“. Tie nunešė. 

9. Paragavęs paversto vynu vandens ir nežinodamas, iš kur tai (nors tarnai, kurie sėmė vandenį, žinojo), prievaizdas pasišaukė jaunikį ir tarė jam: „Kiekvienas žmogus pirmiau stato geresnio vyno, o kai svečiai įgeria, tuomet prastesnio. O tu laikei gerąjį vyną iki šiolei.“ 

10. Tokią stebuklų pradžią Jėzus padarė Galilėjos Kanoje. Taip jis parodė savo šlovę, ir mokiniai įtikėjo jį. (Jn 2, 1–11)

Mūsų nuoširdžiai gerbiama Gailestingumo Motina, Švenčiausioji Mergelė Marija tepadeda mums, Viešpatie, išmelsti Tavo pasigailėjimo ir visuomet sulaukti Tavo pagalbos. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

III. Dievo karalystės paskelbimas ir kvietimas atsiversti

1. Išgirdęs, kad Jonas suimtas, Jėzus pasitraukė į Galilėją. 

2. Jis paliko Nazaretą ir apsistojo Kafarnaume, 

3. prie ežero, kur susieina Zabulono ir Neftalio sritys. 

4. Išsipildė pranašo Izaijo žodžiai: 

5. „Zabulono žeme ir Neftalio žeme! 

6. Paežerės juosta, žeme už Jordano – pagonių Galilėja! 

7. Tamsybėje tūnanti tauta išvydo skaisčią šviesą, 

9. gyvenantiems ūksmingoje mirties šalyje užtekėjo šviesybė. 

10. Nuo to meto Jėzus ėmė skelbti: „Atsiverskite, nes čia pat dangaus karalystė!“ (Mt 4, 12–17)

Mūsų veiksmus, Viešpatie, savo įkvėpimu pradėk ir savo pagalba lydėk, kad Tu būtum kiekvieno mūsų sumanymo įkvėpėjas, pradžia ir pabaiga. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

IV. Jėzaus atsimainymas

1. Jėzus pasiėmė su savimi Petrą, Jokūbą ir jo brolį Joną ir užsivedė juos nuošaliai ant aukšto kalno. 

2. Ten jis atsimainė jų akivaizdoje. 

3. Jo veidas sužibo kaip saulė, o drabužiai tapo balti kaip šviesa.

4. Ir štai jiems pasirodė Mozė ir Elijas, kurie kalbėjosi su juo. 

5. Tuomet Petras ir sako Jėzui: „Viešpatie, gera mums čia būti! Jei nori, aš padarysiu čia tris palapines: vieną tau, kitą Mozei, trečią Elijui.“ 

6. Dar jam tebekalbant, štai skaistus debesis apsiautė juos, 

7. ir štai balsas iš debesies prabilo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi. Klausykite jo!“ 

8. Tai išgirdę, mokiniai parpuolė kniūbsti, labai išsigandę. 

9. Bet Jėzus priėjo, palietė juos ir tarė: „Kelkitės, nebijokite!“ 

10. Pakėlę akis, jie nieko daugiau nebematė, tik vieną Jėzų. (Mt 17, 1–8)

Dieve, Tavo vienatiniam Sūnui garbingai atsimainant, Tu sentėvių apsireiškimu patvirtinai tikėjimo slėpinius ir parodei, kokia garbė laukia mūsų, Tavo vaikų. Padėk mums visada klausyti Tavo mylimojo Sūnaus balso ir tapti Jo garbės dalininkais. Jis gyvena ir viešpatauja per amžius. Amen.

V. Eucharistijos įsteigimas

1. Jėzus sėdo su apaštalais prie stalo. 

2. Ir tarė jiems: „Trokšte troškau valgyti su jumis šią Velykų vakarienę prieš kentėdamas. 

3. Sakau jums, nuo šiol aš daugiau jos nebevalgysiu, kolei ji išsipildys Dievo karalystėje.“ 

4. Paėmęs taurę, jis sukalbėjo padėkos maldą ir tarė: „Imkite ir dalykitės. 

5. Sakau jums, nuo šiol aš nebegersiu vynuogių vaisiaus, kolei ateis Dievo karalystė.“

6. Ir, paėmęs duonos, 

7. jis sukalbėjo padėkos maldą, laužė ją ir davė apaštalams, tardamas: 

8. „Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas. Tai darykite mano atminimui.“ 

9. Lygiai taip po vakarienės jis paėmė taurę, sakydamas: 

10. „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje, kuris už jus išliejamas.“ (Lk 22, 14–20)

Dieve, Švenčiausiuoju Sakramentu palikęs mums savo kančios atminimą, išmokyk mus taip garbinti šventąsias Tavo Kūno ir Kraujo paslaptis, kad galėtume nuolat naudotis atpirkimo vaisiais. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen.