Maldos Trakų Dievo Motinai, Lietuvos Globėjai
Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią garsina Dievo Motinos Lietuvos Globėjos paveikslas, bylojantis apie gilią tradiciją Lietuvą suvokti kaip Marijos užtarimo ir globos lydimą kraštą. Paveikslas vainikuotas karūnomis, dengtas meniškais apkaustais, jį supa daugybė votų, liudijančių, kad šis Dievo Motinos atvaizdas nuo seno traukia maldininkus.
XVI amžiuje stebuklais ir malonėmis ėmęs garsėti Dievo Motinos paveikslas siejamas su kunigaikščio Vytauto vardu.
Malda Trakų Švč. M. Marijai, Lietuvos Globėjai
O Motina, kuri protėvių sostinėje pasirinkai savo sostą, ugdyk mūsų žemėje ir širdyse savo Sūnaus karalystę. Valdyk mus taikoje, stiprink mus priespaudoje, guosk nelaimėse. Būk mūsų kraštui maloninga Valdovė, kaip esi buvusi šimtmečiais. Tegu tavo garbės vainiką nūnai praturtina nekaltumo ir meilės perlai, išaugę iš mūsų jaunimo širdžių ir mūsų tautos tikėjimo. Amen.
Lietuvos paaukojimas Nekaltajai Marijos, Lietuvos Globėjos, Širdžiai
Trakai, 2018 m. vasario 11 d.
Švenčiausioji Mergele Marija, tu dėl gailestingojo Dievo troškimo išgelbėti žmogų sutikai būti nuolankia Viešpaties tarnaite ir buvai prie savo Sūnaus, kai Jis už mus aukojo gyvybę kaip tobulo klusnumo auką savo Tėvui.
Įkvėpti tavo pavyzdžio, o Malonėmis apdovanotoji, vienydamiesi su tavo motinišku troškimu užtarti kiekvieną, kas šaukiasi tavo pagalbos, tavo Nekaltajai Širdžiai aukojame šių dienų Lietuvą.
Pavedame tavo globai vaikus, melsdami, kad jie užaugtų tikinčiais ir dorais ateities Lietuvos kūrėjais.
Pavedame jaunimą, kad uoliai ieškotų tiesos ir nepristigtų ryžto tinkamai atsiliepti į savo pašaukimą.
Pavedame sutuoktinius, kad Lietuvos šeimos taptų tvirtos ir ištikimos meilės bendruomenėmis bei darnios visuomenės pagrindu.
Pavedame sąžiningai dirbančių žmonių triūsą, melsdami, kad darbas ne tik didintų gerovę, bet ir vestų į šventumą bei leistų būti ištikimais Gerosios Dievo naujienos nešėjais.
Pavedame kenčiančių, ligonių ir senelių kantrybę, kad ji mus skatintų gailestingumo darbams ir nesavanaudiškai pagalbai.
Pavedame mūsų žmonių troškimą kurti krikščioniškomis vertybėmis grindžiamą visuomenę, kad visa Lietuva gyventų laisvėje.
Marija, tu iš kunigaikščių miesto Trakų nuo seno meilingai globoji Lietuvos žmones.
Padėk mums gyventi taip, kaip trokšta Nekaltoji tavo Širdis, ir savo darbais teikti garbę Dievui, kuris gyvena ir viešpatauja per amžius. Amen.
Apie
Trakų pusiasalio aukštumoje iškilusi parapinė Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia šiandien atrodo pastatyta kiek atokiau nuo pagrindinių miesto ašių. Tačiau pažvelgus iš paukščio skrydžio atpažįstama viduramžius siekianti Trakų struktūra, joje bažnyčia akivaizdžiai dominuoja tarp gyvenamųjų namų. Bažnyčia – dvasinis miesto centras, dydžiu ir svarba prilygęs Trakų salos pilies rūmams. Ne tik bažnyčios mastas, bet ir jos istorija išskirtinė – ji nė sykio nebuvo uždaryta, perėjusi kitos konfesijos žinion ar naudota ne pagal paskirtį. Šiandien Trakų bažnyčia — unikalus tikėjimo ir Lietuvos kultūros istorijos paminklas, saugantis daugiasluoksnį šešių šimtmečių praeitį menantį Bažnyčios ir dailės paveldą.
Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią garsina Dievo Motinos Lietuvos Globėjos paveikslas, bylojantis apie gilią tradiciją Lietuvą suvokti kaip Marijos užtarimo ir globos lydimą kraštą. Paveikslas vainikuotas karūnomis, dengtas meniškais apkaustais, jį supa daugybė votų, liudijančių, kad šis Dievo Motinos atvaizdas nuo seno traukia maldininkus.
XVI amžiuje stebuklais ir malonėmis ėmęs garsėti Dievo Motinos paveikslas siejamas su kunigaikščio Vytauto vardu. XVIII amžiaus pradžioje kitoje paveikslo pusėje buvo užrašyta, kad jį Vytautui Krikšto proga dovanojęs Bizantijos imperatorius Emanuelis II Paleologas (1391–1425). Anot įrašo, tai esanti ikona Nikopėja (graikiškai – Pergalingoji), padėjusi imperatoriui Jonui Komnenui (1087–1143) pralaužti persų apgultį ir sėkmingai grįžti į Konstantinopolį. Nors neturima istorinių žinių, koks buvo Vytauto vaidmuo Trakų bažnyčiai įsigyjant šį paveikslą, yra žinoma, kad jį gerbė ir katalikai, ir stačiatikiai, ir net Vytauto pavaldiniai vietos musulmonai. Veikiausiai šis įrašas atsirado prieš 1718 m., kai plačiai išgarsėjęs stebuklingas paveikslas pirmasis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo vainikuotas popiežiaus Klemenso XI atsiųstomis karūnomis, suteikiant jam Ligonių Užtarėjos titulą.
Paveiksle, kurį regime šiandien, vaizduojama Dievo Motina Hodegetria (graikiškai – Kelrodė). Švč. Mergelė nutapyta sėdinti frontaliai, žvilgsnį nukreipusi į žiūrovą. Ant jos dešiniojo kelio sėdi purpurine tunika vilkintis Vaikelis Jėzus, kairėje rankoje laikantis knygą, o dešinę tiesiantis link Motinos laikomos tris rožinio slėpinius simbolizuojančios trižiedės rožės. Marija dėvi raudoną po krūtine sujuostą suknelę, puoštą auksu siuvinėta apykakle. Jos viršutinis drabužis – tamsiai mėlynas auksu apvedžiotas maforijus – sunkiomis, dekoratyviomis klostėmis apgobia rankas ir visą figūrą, kuri paveikslo stačiakampyje sudaro beveik lygiašonį trikampį. Maforijaus kaktos srityje nutapytas graikiškas kryžius, o ant Marijos kairiojo peties – žvaigždė. Dievo Motinos ikonose ant Marijos kaktos ir pečių vaizduojamos žvaigždės – Mergelės skaistybės ženklas, – Trakų paveiksle buvo modifikuotos. Auksuotas paveikslo fonas raižytas stilizuotų rožės žiedų ornamentu.
Dar XVI amžiuje stebuklais ir malonėmis ėmęs garsėti Trakų Dievo Motinos paveikslas atskleidžia ir bažnyčios istoriją, kurią aprašė kanauninkas Mankiewiczius. Iš jo knygelės sužinome, kad XVII amžiaus pradžioje bažnyčia buvo remontuojama, įrengtas naujas Didysis altorius. Į altorių montuojant Dievo Motinos paveikslą, teko jį patrumpinti. Anksčiau jame buvo pavaizduota visa Švč. Mergelės Marijos figūra. Restauratorių tyrimai parodė, kad ankstesnis Marijos atvaizdas buvo gotikos stiliaus, Švč. Mergelė vaizduota stovinti, vienplaukė, galbūt su rožių vainiku ant galvos. Paveikslas pasirodė esąs per didelis naujajam altoriui, todėl nupjauta apatinė jo dalis, iš naujo išraižytas ir perauksuotas fonas, Marijos figūra pertapyta bizantine stilistika – vietoje perregimo šydo nutapytas galvą ir kaktą dengiantis, stambiomis klostėmis figūrą gobiantis maforijus. Vaikelis Jėzus, veikiausiai anksčiau vaizduotas centre, nutapytas sėdintis ant kairiojo Motinos kelio, nors ikonografinio tipo Hodegetria atvaizduose jis vaizduojamas Motinos dešinėje. Smulkios raižybos XV–XVI a. sandūra datuojamas auksinis fonas nugramdytas ir naujai perraižytas.
Akivaizdu, kad legenda apie bizantinę šio paveikslo kilmę atsirado po paveikslo pertapymų. Bizantine negalėjo būti vadinama aliejumi ant drobe trauktų liepos lentų veikiausiai XVI amžiaus pradžioje nutapyta gotikinė Madona. Taip pat nėra jokių žinių apie Vytauto iš Bizantijos gautą ikoną. Vis dėlto tikėtina, kad paveikslo kilmės legendoje aidi nūdien nežinomo įvykio aidas. Ieškodamas sąjungininkų prieš osmanų kariuomenę ir stengdamasis atlaikyti turkų puolimus, Emanuelis II Paleologas (1391–1425) intensyviai siekė pritraukti Vakarų pagalbą Konstantinopolio gynybai. Derybas su Vakarų krikščionimis imperatorius lengvindavo gausiomis dovanomis, galimiems sąjungininkams dažniausiai dovanodavo šventąsias relikvijas. Tarp Emanuelio II adresatų buvo ir Vytautas bei Jogaila. Neatmestina galimybė, kad Vytautui iš Bizantijos buvo atsiųsta ikona. Jeigu ši prielaida teisinga, dovanotoji ikona sunyko arba dingo, tačiau dovanojimo legenda išliko ir ilgainiui buvo pritaikyta garsiam Trakų Madonos paveikslui, o jis buvo pertapytas bizantinę dailę primenančia maniera. Tokį spėjimą iš dalies patvirtina ir 1630 –1631 m. sudarytas Trakų parapinės bažnyčios inventorius, kuriame greta ir šiandien žinomo Trakų Dievo Motinos paveikslo paminėti keli kiti ypač gerbti Švč. Mergelės Marijos atvaizdai. Galbūt kuris nors iš jų netgi siekė Vytauto laikus, o gal buvo legendos tarpinė grandis: vienam atvaizdui sunykus legenda gyvavo ir toliau, susieta su kitu garbingu paveikslu.
MMV, kAK