ANGELŲ KARALIENE, dangiškasis perle! Tavo Sūnus išklauso mūsų maldavimus, perėjusius per tavo rankas – Jis tikrai tave gerbia. Saugok šį miestą ir jo gyventojus; neatmesk jų prašymų, kai jie kreipiasi į tave. Juk į tave – lyg į motiną – kyla mūsų akys. Nusidėjėlių gynėja, tavo užtarimu tedovanoja mums Viešpats savo malonę ir teatleidžia mūsų kaltes. Gailestingumo motina, Lietuvos globėja, neatmesk mūsų maldų, kai šaukiamės tavo apgynimo! Geriau už mus žinai, ko mums reikia, todėl saugok mus nuo visokių nelaimių, užtark visus žmones ir suvienyk juos su savo Sūnumi. Amen.
Apie
Garsiausias malonėmis po Šv. Kazimiero katedros paveikslas „Švč. Mergelė Marija, garbinama šv. Pranciškaus Asyžiečio ir šv. Bernardino Sieniečio“ kabo ant pietinės Goštautų koplyčios sienos. Šis XV a. pab. — XVI a. (XVII a. pr. pertapytas) nežinomo autoriaus paveikslas dar vadinamas „Sapiegų Madona“. Iš pradžių paveikslas priklausė Vilniaus Bernardinų bažnyčiai. LDK kancleriui ir didžiajam etmonui bei Vilniaus vaivadai kunigaikščiui Leonui Sapiegai pastačius Vilniaus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią ir bernardinų (klarisių) vienuolyną, kaip šeimos mauzoliejų, paveikslas perkeltas į bažnyčios Didįjį altorių. 1610 m. malonėmis garsėjantis paveikslas nukentėjo per gaisrą. Dailininkas paveikslą pertapė. Manoma, kad vietoje šv. Pero ir šv. Pauliaus nutapyti pranciškonų ordino įkūrėjas šv. Pranciškus Asyžietis (dešinėje) ir reformatorius šv. Bernardinas Sienietis (kairėje). Paveikslo akivaizdoje patirti gausūs stebuklai registruojami nuo XVI a. Šalia Trakų Dievo Motinos paveikslo „Sapiegų Madona“ buvo labiausiai gerbiamas Švč. Mergelės Marijos atvaizdas visoje Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje. LDK kanclerio ir Trakų kašteliono kunigaikščio Jono Frydricho Sapiegos rūpesčiu paveikslas 1750 m. rugsėjo 8 d. vainikuotas popiežiaus Benedikto XIV atsiųstomis karūnomis. Tai pirmasis paveikslas Lietuvoje, karūnuotas popiežiškomis karūnomis. Paveikslo karūnos ir prabangus aptaisas dingo po II pasaulinio karo. Sovietams po II pasaulinio karo uždarius Šv. Mykolo bažnyčią, paveikslas iš šventovės išneštas. Manyta, kad šis garsus paveikslas gali būti dingęs, tačiau atrastas susuktas į ritinį Lietuvos dailės muziejaus saugyklomis paverstoje Vilniaus arkikatedros pastogėje ir restauruotas.
Grąžinus Vilniaus arkikatedrą tikintiesiems, 1989 m. Vilniaus arkivyskupo Julijono Steponavičiaus pageidavimu paveikslas pakabintas Goštautų koplyčioje. Paveikslas ir dabar garsėja malonėmis, prie jo nuolat meldžiasi Dievo Motinos globos pasiilgę tikintieji. Apie patirtas malones primena abipus paveikslo įkomponuotos lentos su padėkos ženklais — votais. Per Švč. Mergelės Marijos iškilmes Goštautų koplyčia atveriama visiems piligrimams.