maldynas.katalikai.ltmaldynas.katalikai.lt

MALDYNAS | išskleista:

ABĖCĖLINĖS RODYKLĖS

APEIGŲ / MALDŲ / PAMALDUMŲ

GIESMIŲ IR HIMNŲ

MALDOS / APEIGOS / LITURGIJA
GIESMYNAS
 
Žemaičių Kalvarijos Marija, Krikščioniškų šeimų Karalienė

Maldos Žemaičių Kalvarijos Marijai – Krikščioniškų Šeimų Karalienei

ŽYMĖS:

Malda krikščioniškų šeimų Karalienei už šeimas

JĖZAUS IR MŪSŲ MOTINA MARIJA, tu į mūsų šeimas žvelgi iš Žemaičių Kalvarijoje malonėmis garsėjančio paveikslo kaip Krikščioniškų šeimų Karalienė.

Esi mūsų šeimų Globėja, Mokytoja ir Vadovė. Padėk mūsų šeimoms, kad jos būtų panašios į tavo Šventąją Šeimą – Jėzaus, tavo ir šventojo Juozapo šeimą. Tvirto ir skaidraus tikėjimo, Dievo ir tarpusavio meilės bei pagarbos dvasios tebūna kupinos ir XXI amžiaus Žemaičių ir Lietuvos šeimos.

Bendra šeimos malda, kiekvieno sekmadienio visos šeimos maldinga kelionė į šventas Mišias, tavo šventovės Žemaičių Kalvarijoje lankymas tebūna ne tik dvasinės atgailos ir džiaugsmo, bet šeimos vienybės ir santuokinės ištikimybės mokykla bei pagrindas. Kaip tu, Motina, su šv. Juozapu ir Vaikeliu Jėzumi bendroje šeimos maldoje, šventadienių šventime, Jeruzalės šventovės lankyme radai atramą pakelti visus šio gyvenimo sunkumus ir išbandymus, taip tau užtariant ir mūsų šeimos teatranda šią atramą sunkumams pakelti. Mūsų krikščioniškos šeimos tebūna, kaip ir tavo, o Motin, Šventoji Šeima – kupinos tikėjimo, vilties, Dievo ir tarpusavio meilės šviesos. Teskleidžia jos palaimintą šviesą kitoms šeimoms mūsų Tėvynėje ir visame pasaulyje.

Tavo globai, Krikščioniškų šeimų Karaliene, pavedame mūsų šeimas, jose augančius vaikus ir vaikaičius. Amen.


Šv. Jono Pauliaus II malda už šeimas

DIEVE, KURIS ESI TĖVAS DANGUJE IR ŽEMĖJE, Tėve, kuris esi meilė ir gyvenimas, padaryk, kad kiekviena šeima žemėje per Tavo Sūnų Jėzų Kristų, gimusį iš Mergelės Marijos ir per Šventąją Dvasią, vis naujoms kartoms taptų gyvenimo ir meilės tęsėja.

Padaryk taip, kad Tavo malonė gėrin kreiptų jaunavedžių, jų šeimų, viso pasaulio šeimų mintis ir darbus.

Padaryk taip, kad jaunoji karta šeimose rastų tvirtą atramą bei palaikymą, ugdant žmogiškumą tiesoje ir meilėje.

Padaryk taip, kad meilės, sutvirtintos Santuokos sakramento malone, nenugalėtų jokios silpnybės ir krizės, kurios ne kartą pasitaiko šeimos kelyje.

Padaryk taip – prašome tame tarpininkauti Šventajai Nazareto Šeimai, – kad Bažnyčia visų pasaulio tautų tarpe sėkmingai skleistų Gerąją Naujieną šeimose ir per šeimas.

Prašome Tave, kuris esi Gyvenimas, Tiesa ir Meilė Sūnaus ir Šventosios Dvasios vienybėje. Amen.


Malda pavedant žmoniją, Bažnyčią, šeimas Švč. M. Marijos globai

MARIJA, ŠTAI TAVO VAIKAI, susibūrę aplink tave, ieško tavo motiniškos globos ir su pasitikėjimu meldžia užtarimo. O Motina, melski už mus, užtarki mus, kad Dievo malonės nepraeitų veltui, bet ugdytų šventumą, į kurį visi esame pašaukti.

Norime patikėti tau savo ateitį ir prašome lydėti mus gyvenimo kelyje. Jis toks nuostabus, bet kartu ir pilnas prieštaravimų. Galingos priemonės žmonių rankose gali šį pasaulį paversti gražiausiu sodu arba griuvėsiais. Šiandien žmogus pajėgia įsiterpti į pačias gyvybės gelmes: siekia gėrio arba pasiduoda puikybei, kuri skatina mokslą negerbti žmogiškosios būtybės. Kaip niekad anksčiau žmonija stovi kryžkelėje. Dabar ir vėl, o šventoji Mergele, mūsų išganymas yra vien tik Jėzuje, tavo Sūnuje.

Kaip apaštalas Jonas trokštame pakviesti tave, o Motina, į savo namus ir išmokti iš tavęs vis labiau panašėti į tavo Sūnų. „Moterie, štai tavo vaikai!“ Mes dabar stovime prieš tave, kad tavo motiniškai globai patikėtume save pačius, Bažnyčią ir visą pasaulį. Melski už mus savo mylimąjį Sūnų, kad jis gausiai suteiktų Šventosios Dvasios, Tiesos Dvasios, kuri mums yra gyvybės šaltinis. Tegu Šventoji Dvasia atveria mūsų širdis teisingumui ir meilei, veda žmones ir tautas į tarpusavio supratimą ir taikos troškimą. Tau pavedame visus žmones, pradedant pačiais silpniausiais: dar negimusius kūdikėlius ir tuos, kurie gimsta skurde ir kančioje, jaunuolius, ieškančius gyvenimo prasmės, bedarbius, kenčiančius badą ir ligas. Tau pavedame suirusias šeimas, iš niekur nesulaukiančius pagalbos senus žmones ir visus, kurie yra vieniši ir netekę vilties. O Motina, tu pažįsti Bažnyčios ir pasaulio kančias bei viltis. Pagelbėk savo vaikams kasdienybės išbandymuose ir paremk visų mūsų pastangas, kad tamsa neužgožtų šviesos. Tau, Išganymo Aušra, pavedame savo kelionę per naująjį tūkstantmetį, kad tavo lydimi visi žmonės pažintų Kristų, pasaulio šviesą ir vienintelį Išganytoją, kuris su Tėvu ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžius. Amen.

Šia malda popiežius Jonas Paulius II pavedė pasaulį Švč. M. Marijos globai. 
Roma 2000 10 08 (sutrumpinta).

Apie

Pasakojama, kad paveikslą iš Romos pargabeno dominikonas Petras Pugačevskis. Dominikonams įsikūrus Žemaičių Kalvarijoje, jis buvo išvykęs į Romą studijuoti ir gyveno viename dominikonų vienuolyne. Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas buvo pakabintas šio vienuolyno ligoninėje ir jau garsėjo stebuklais. Vienam iš brolių, Romualdui, ūmai ir sunkiai susirgus, Petras, uždegęs žvakę priešais paveikslą, karštai meldėsi, prašydamas grąžinti broliui sveikatą. Melsdamasis jis nekart regėjo šviesulį aplinkui Dievo Motinos ir Kūdikėlio Jėzaus galvas. Stebuklas įvyko – brolis Romualdas pasveiko, o Petras, grįždamas į Žemaičių Kalvariją, melste išmeldė paveikslą iš domininkonų ir parvežė į Gardų vienuolyną. Iš pradžių jis laikytas prioro kambaryje. Prioru tapus pačiam Petrui Pugačevskiui, paveikslas perneštas į šalia vienuolyno stovėjusią bažnyčią.  

Stebuklingajam Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslui atsidūrus Žemaičių Kalvarijoje, ėmė formuotis jos kultas, jungdamasis su anksčiau garsėti pradėjusiu Kančios keliu ir 1649 m. iš Liublino perimtu Šv. Kryžiaus kultu. Iki XVII a. vidurio paveikslo kultas nebuvo labai paplitęs ir ėmė labiau garsėti šio amžiaus antrojoje pusėje. 

XVIII a. Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas jau plačiai žinomas. 1750 m. pastatytoje dominikonų bažnyčioje šis paveikslas buvo patalpintas pagrindinio dviejų altorių ansamblio žemutiniame tarpsnyje įrengtame Švč. Mergelės Marijos altoriuje. Viršutiniame tarpsnyje – Šv. Kryžiaus altoriuje – atsidūrė stebuklingoji Nukryžiuotojo skulptūra, perkelta iš vienos koplytėlės. Šiame viršutiniame altoriuje taip pat buvo saugoma Šv. Kryžiaus relikvija.

Stebuklingosios Nukryžiuotojo skulptūros ir stebuklingojo Švč. M. Marijos paveikslo didžiajame altoriuje būta ir vėliau pastatytoje mūrinėje bažnyčioje. Žinoma, kad XVIII a. viduryje abu atvaizdai buvo apkabinėti votais. Žemaičių Kalvarijos dominikonai nuo XVIII a. iki pat vienuolyno uždarymo 1889 m. skleidė ne tik Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslo, bet ir Nukryžiuotojo skulptūros kultą. Pažymėtina, kad XVIII a. čia veikė Šv. Kryžiaus ir Švč. Mergelės Marijos Paguodos brolijos, gyvavusios iki XIX a.

XVIII a. antrojoje pusėje ir XIX a. paveikslo kultą populiarinti padėjo įvairios atvaizdą vaizduojančios graviūros ar maldininkams skirti paveikslėliai. Iki XX a. išliko keletas Žemaičių Kalvarijos Dievo Motinai skirtų giesmių, sukurtų pačių dominikonų. Tačiau didžiausią įtaką paveikslo kulto plitimui turėjo Žemaičių Kalvarijos atlaidai, jau XVIII a. vadinti didžiaisiais. Į atlaidus atkeliaudavo ne tik pavieniai piligrimai, bet ir parapijos klebonų vadovaujamos nemažos grupės maldininkų. Panaikinus dominikonų vienuolyną, Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslo kultas neišblėso: net ir tuomet purpurinės spalvos paveikslo audeklo fonas buvo gausiai apkabinėtas votais. Paveikslą, kaip ir šv. Kryžiaus relikviją, suspėta išnešti per 1896 m. gaisrą.

Nuo 1927 m. Žemaičių Kalvarijoje įsikūrę marijonai visomis išgalėmis rūpinosi Žemaičių Kalvarijos stebuklingojo paveikslo kulto skleidimu. Paveikslas susilaukė įvairių tekstinių bei vaizdinių interpretacijų. Iki šių dienų išlikę religinių paveikslėlių, platintų per Kalvarijos atlaidus ir kitas šventes. Švč. Mergelės Marijos garbei buvo kuriama poezija, naujos giesmės. Stebuklingajai Nukryžiuotojo skulptūrai dėmesio skirta mažiau, todėl jos kultas pamažėle apsilpo. Betgi pagrindiniame altoriuje saugoma Šv. Kryžiaus relikvija niekada nebuvo praradusi savo reikšmės nei bažnyčioje atliekamoje liturgijoje, nei Kančios kelio procesijose.

Nepaisant sovietinės valdžios trukdymų rengti atlaidus, Dievo Motinos su Kūdikiu kultas nebuvo užmirštas nė šiuo laikotarpiu. Tai liudija ir nuo marijonų laikų gerokai padidėjęs votų skaičius.

Paveikslas iškilmingai vainikuotas 2006 m. spalio 8 d., jam suteikiant Krikščioniškų šeimų Karalienės titulą.