EUCHARISTIJOS LITURGIJA: Komunija
Viešpaties malda
Vad.: Išganytojo pamokyti ir Jo liepiami, drįstame tarti:
Visi: TĖVE MŪSŲ...
Præcéptis salutáribus móniti, et divína institutióne formáti, audémus dícere:
Pater noster...
Paskutinysis Viešpaties maldos prašymas išplėtojamas:
Vad.: GELBĖK MUS, Viešpatie, nuo visokio blogio. Suteik ramybę mūsų laikams. Gailestingai padėk, kad mes, iš nuodėmių išvaduoti ir nuo neramumų apsaugoti, su palaiminga viltimi lauktume mūsų Išganytojo Jėzaus Kristaus atėjimo. Visi užbaigia maldą: Tavo valdžia ir galybė, * ir garbė per amžius!
Líbera nos, quǽsumus, Dómine, ab ómnibus malis, da propítius pacem in diébus nostris, ut, ope misericórdiæ tuæ adiúti, et a peccáto simus semper líberi et ab omni perturbatióne secúri: exspectántes beátam spem et advéntum Salvatóris nostri Iesu Christi.
Quia tuum est regnum, et potéstas, et glória in sǽcula!
Ramybės apeiga
Vad.: VIEŠPATIE JĖZAU KRISTAU, Tu savo apaštalams esi pasakęs: „Aš palieku jums ramybę, duodu jums savo ramybę". Žiūrėk tad ne mūsų nuodėmių, o savosios Bažnyčios tikėjimo, ir suteik jai žadėtą ramybę ir vienybę. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius. Visi: Amen.
Vadovas linki ramybės: Viešpaties ramybė visada telydi jus. Visi: Telydi ir tave.
Dómine Iesu Christe, qui dixísti Apóstolis tuis: Pacem relínquo vobis, pacem meam do vobis: ne respícias peccáta nostra, sed fidem Ecclésiæ tuæ; eámque secúndum voluntátem tuam pacificáre et coadunáre dignéris. Iungit manus. Qui vivis et regnas in sǽcula sæculórum.
Amen.
Pax Dómini sit semper vobíscum.
Et cum spíritu tuo.
Diakonas arba vadovas pakviečia:
Palinkėkite vieni kitiems ramybės.
Offérte vobis pacem.
Visi linki vienas kitam ramybės pasižiūrėdami vieni kitiems į akis, paspausdami dešinę, pasakydami: „ramybė tau“, atsakydami: „ir su tavimi“ „ir tau“ ar pan.
Duonos laužymas
Po ramybės palinkėjimo, vadovas laužo Duoną visų Komunijos pokyliui, dalelę jos įleidžia į Taurę.
Vadovas, įleisdamas Duonos dalelę į Taurę, tyliai kalba:
Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūnas ir Kraujas, čia sujungti, tebrandina mus amžinajam gyvenimui.
Tuo metu giedama:
DIEVO AVINĖLI, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų!
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų!
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, suteik mums ramybę!
Agnus Dei, qui tollis peccáta mundi: miserére nobis!
Agnus Dei, qui tollis peccáta mundi: miserére nobis!
Agnus Dei, qui tollis peccáta mundi: dona nobis pacem!
Jei Duonos laužymas užtrunka, galima šį kreipinį giedoti ir daugiau kartų. Paskutinį kartą visada sakoma: „Suteik mums ramybę.“
Vadovas toliau tyliai kalba:
Viešpatie Jėzau Kristau, gyvojo Dievo Sūnau! Tėvo valią vykdydamas, Šventajai Dvasiai bendradarbiaujant, Tu savo mirtimi atgaivinai pasaulį.
Šiuo švenčiausiuoju savo Kūnu ir Krauju išvaduok mane iš nuodėmių ir visokių blogybių; padėk man visuomet laikytis Tavo įsakymų ir neleisk niekuomet nuo Tavęs atsiskirti.
Arba:
Tavo Kūno ir Kraujo priėmimas, Viešpatie Jėzau Kristau, tegul neužtraukia man teismo ir pasmerkimo, bet dėl Tavo gerumo tegul gydo ir saugo mano dvasią ir kūną.
Komunijos dalijimas
Prieš paimdamas DUONĄ į rankas, vadovas priklaupia. VISI ATSIKLAUPIAME.
Pradėdamas Komunijos pokylį, vadovas visiems rodydamas priimamą Duoną taria:
ŠTAI DIEVO AVINĖLIS, kuris naikina pasaulio nuodėmes.
Laimingi, kurie yra pakviesti į Avinėlio puotą!
Visi: Viešpatie, nesu vertas (-a), * kad ateitum į mano širdį, * bet tik tark žodį ir mano siela pasveiks.
Ecce Agnus Dei, ecce qui tollit peccáta mundi.
Beáti qui ad cenam Agni vocáti sunt!
Dómine, non sum dignus, ut intres sub téctum meum, sed tantum dic verbo, et sanábitur ánima mea.
Vadovas tyliai sako:
Kristaus Kūnas tesaugo mane amžinajam gyvenimui.
ir priima Kristaus Kūną. Tada paima Taurę ir tylai sako:
Kristaus Kraujas tesaugo mane amžinajam gyvenimui.
Tada priima Kristaus Kraują.
RIKIUOJASI KOMUNIJOS PROCESIJA. Nepriimantieji Komunijos ir priėmę sėdi.
Procesijoje artinamės prie dalytojo giedodami arba tyliai šlovindami Dievą.
Komunijos dalintojas, parodydamas Duoną, sako:
Kristaus Kūnas arba Corpus Christi.
Priimantysis pažvelgia į Ją ir sako: Amen.
Jei priimamas ir Kristaus Kraujas, Komunijos dalintojas, parodydamas Taurę, sako: Kristaus Kraujas arba Sanguis Christi.
Priimantysis pažvelgia į Ją ir sako: Amen.
Baigus dalyti Komuniją, susitelkiama tyliai padėkos maldai arba giedama šlovinimo giesmė.
Malda po Komunijos
Vad.: MELSKIMĖS.
ATSISTOJAME. Vadovas gieda ar kalba maldą po Komunijos.
Kunigui pabaigus maldą, visi atsako: Amen.
PAAIŠKINIMAI
KOMUNIJA (lot. communio – susivienijimas, vienybės pokylis; plg. gr. koinonia). Valgydami tą pačią sulaužytą Duoną ir gerdami iš vienos Taurės, mes vienijamės su Dievu ir tarpusavy. Valgydami Kristaus Kūną, mes tampame Kristaus Kūnu – Bažnyčia.
KOMUNIJOS APEIGŲ, vedančių dalyvaujančiuosius prie Eucharistijos stalo, dėmenys:
1) Viešpaties malda su embolizmu;
2) Ramybės apeiga;
3) Duonos laužymas (Agnus Dei...)
4) Komunijos dalijimas;
5) malda po Komunijos.
Apaštalas Paulius sako, kad Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kurioje šaukiame „Aba, Tėve“. Jėzus mus išmokė, kaip kreiptis į Dievą. Dievas savo Sūnuje priėmė mus kaip savo sūnus ir dukteris, todėl drįstame tarti: „TĖVE MŪSŲ... “ (plg. Mt 6, 9–13; Lk 11, 2–4).
Embolija po TĖVE MŪSŲ (gr. embolismos, lot. embolismus – įsiterpimas) –
Duonos laužymo metu giedama litanija Dievo Avinėli (Agnus Dei...). Jonas Krikštytojas skelbė apie Jėzų: „tai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę“ (Jn 1, 29). Duoną laužydami atmename Paskutinę Vakarienę, kurios metu (ir vėliau, po prisikėlimo) Jėzus, prieš dalindamas apaštalams, duoną sulaužydavo (1 Kor 11, 22–23; Mk 14, 22; Lk 22, 19; Mt 26, 26). Duonos laužymas yra vienas anksčiausių Eucharistijos šventimo pavadinimų (Lk 24, 35; Apd 2, 42. 46).
Komunijos laikas – mūsų bendrumo, mūsų unikalios vienybės, liekant kiekvienam skirtingumam, valanda. Šitaip telkiama Bažnyčia. Vienas Bažnyčios Tėvas yra pasakęs: „Kaip laukuose surinkti grūdai tampa duona, taip mes, daugelis, tampame vienu kūnu – Bažnyčia“. Bažnyčia valgo ką tik sulaužytą Duoną, gali būti geriama ir iš Kristaus Kraujo taurės. Šitaip atsiliepiame į Viešpaties kvietimą „imkite ir valgykite, tai mano Kūnas, kuris už jus atiduodamas, imkite ir gerkite, tai Naujosios ir amžinosios Sandoros taurė. Tai darykite mano atminimui“. Kartu su Apaštalu Pauliumi tariame: „kada tik valgome šitą duoną ir geriame iš šios taurės, mes skelbiame Viešpaties mirtį, kol jis ateis“. Mes neverti šio pokylio, bet Dievas skelbia ramybę savo žmonėms, savo bičiuliams.
Komuniją priimame Apaštalo Sosto patvirtintais būdais arba tiesiai į burną arba į rankas. Komunijos dalijimas į ranką remiasi sena Bažnyčios praktika, kuri yra paliudyta daugelio Bažnyčios tėvų. Štai šv. Kirilas Jeruzalietis (315–386) tikinčiuosius moko, kaip priimti Viešpaties Kūną į ranką: „Kas į puotą ateina, yra pakviestas ne duonos ir vyno ragauti, bet Kristaus Kūno ir Kraujo pavidalų priimti. Artindamasis neprivalai žemyn delnais rankų ištiesti ir pirštus išskėsti. Dešinioji ranka turi priimti Karalių, o kairioji padaryti jam sostą. Imk Kristaus Kūną atgniaužta ranka ir atsakyk: „Amen.“ <...> Tada jį suvalgyk. Būk atsargus, kad niekas iš to ant žemės nenukristų. Jei leistum kam nukristi, tai būtų tas pats, lyg vieną savo sąnarį prarastum. Pasakyk man, jei kas nors tau aukso grūdelių duotų, ar tu nesistengtum jų taip paimti, kad nė vienas jų nepražūtų ir nuostolių tau nepadarytų? Čia privalėtum dar atsargesnis būti, nes pražūva ne duonos trupinėlis, o dalykas, vertesnis už auksą ir brangiuosius akmenis“ (Mistagoginė katechezė 5).
Pirmas Komunijos priėmimo būdas: priėję ir atsakę „amen“ išsižiojame, liežuvį laikydami ant apatinių dantų, gauname sakramentą ir grįžtame į savo vietą.
Antras Komunijos priėmimo būdas: abi rankas ištiesiame delnais į viršų krūtinės aukštyje, kairį dedame ant dešinio; atsakę „amen“ ir gavę Sakramentą, tuoj pat dešinės nykščiu ir smiliumi dedamės į burną (patikriname, ar nėra trupinių, kuriuos, jei būtų, suvalgome) ir grįžtame į savo vietą.