ŽODŽIO LITURGIJA
ATSISĖDAME. Klausysimės Dievo žodžio.
Skaitiniai
Pirmasis skaitinys
Skaitovas iš ambonos (sakyklos) skaito Šventojo Rašto ištrauką, pradžioje paskelbdamas, iš kokios knygos yra skaitoma.
Baigęs skaitovas priduria: Tai Dievo žodis. Visi: Dėkojame Dievui.
Atliepiamoji psalmė
Giedama psalmė, jei nėra kam giedoti, ji recituojama.
Visi KARTOJA priegiesmį.
Antrasis skaitinys
Sekmadieniais ir švenčių dienomis skaitomas antras skaitinys.
Baigus skaityti priduriama: Tai Dievo žodis. Visi: Dėkojame Dievui.
Evangelija
Posmelis prieš Evangeliją
ATSISTOJAME ir pasiruošiame Evangelijos paskelbimui.
Giedamas posmelis su ALELIUJA (ar koks kitas giedojimas).
Skaitinys iš Evangelijos
Diakonas ar kunigas sveikinasi: Viešpats su jumis. Visi: Ir su tavimi.
Diak. ar kun.: Iš šventosios Evangelijos pagal *** (Matą, Morkų, Luką, Joną).
Tai sakydamas diakonas arba kunigas dešinės rankos nykščiu daro kryželius – po vieną ant knygos, savo kaktos, lūpų ir krūtinės.
Visi: Garbė Tau, Viešpatie!
Atsakydami žmonės daro tris kryželius – ant kaktos, lūpų ir krūtinės.
Diakonas arba kunigas pasmilko knygą, jeigu tai numatyta, ir garsiai skaito arba gieda EVANGELIJĄ.
Po Evangelijos
Baigęs skaityti diakonas ar kunigas priduria: Tai Viešpaties žodis. Visi: Šlovė Tau, Kristau!
Diakonas ar kunigas, paskelbęs Evangeliją, bučiuoja knygą, tyliai sakydamas: Evangelijos žodžiai tenaikina mūsų klaidas.
Vėl gali būti giedamas ALELIUJA, vyskupas gali palaiminti susirinkimą Evangelijų knyga.
Homilija
ATSISĖDAME. Kunigas ar diakonas sako homiliją.
Po homilijos mąstome tyloje ir meldžiamės.
Tikėjimo išpažinimas (Credo)
Po homilijos sekmadieniais ir šventėmis VISI STOVĖDAMI gieda ar kalba Tikėjimo išpažinimą.
Nikėjos-Konstantinopolio tikėjimo išpažinimas
TIKIU Į VIENĄ DIEVĄ, visagalį Tėvą,
dangaus ir žemės, regimosios ir neregimosios visatos Kūrėją.
Tikiu į vieną Viešpatį Jėzų Kristų, vienatinį Dievo Sūnų,
prieš visus amžius gimusį iš Tėvo:
Dievą iš Dievo, šviesą iš šviesos, tikrą Dievą iš tikro Dievo;
gimusį, bet ne sukurtą, * esantį vienos prigimties su Tėvu.
Per jį visa yra padaryta.
Jis dėl mūsų, žmonių, dėl mūsų išganymo nužengė iš dangaus.(Visi nusilenkia)
Šventosios Dvasios veikimu
priėmė kūną iš Mergelės Marijos ir tapo žmogumi. (Atsitiesia)Valdant Poncijui Pilotui,
jis dėl mūsų buvo prikaltas prie kryžiaus, nukankintas ir palaidotas.
Kaip Šventajame Rašte išpranašauta,
trečiąją dieną prisikėlė iš numirusių.
Įžengė į dangų ir sėdi Dievo Tėvo dešinėje.
Jis vėl garbingai ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti
ir viešpataus per amžius.
Tikiu į Šventąją Dvasią, Viešpatį Gaivintoją,
kylančią iš Tėvo ir Sūnaus,
su Tėvu ir Sūnumi garbinamą ir šlovinamą,
kalbėjusią per pranašus.
Tikiu vieną, šventą, visuotinę, apaštalinę Bažnyčią.
Pripažįstu vieną Krikštą nuodėmėms atleisti.
Laukiu mirusiųjų prisikėlimo
ir būsimo amžinojo gyvenimo. Amen.
Credo in unum Deum, Patrem omnipotentem,
factorem caeli et terrae, visibilium omnium et invisibilium,
Et in unum Dominum Iesum Christum, Filium Dei unigenitum,
et ex Patre natum, ante omnia saecula,
Deum de Deo, lumen de Lumine, Deum verum de Deo vero,
genitum, non factum, consubstantialem Patri:
per quem omnia facta sunt.
Qui propter nos homines et propter nostram salutem descendit de caelis.
Et incarnatus est de Spiritu Sancto ex Maria Virgine, et homo factus est.
Crucifixus etiam pro nobis sub Pontio Pilato;
passus et sepultus est, et resurrexit tertia die,
secundem Scripturas, et ascendit in caelum, sedet ad dexteram Patris.
Et iterum venturus est cum gloria, iudicare vivos et mortuos, cuius regni non erit finis.
Et in Spiritum Sanctum, Dominum et vivificantem:
qui ex Patre Filioque procedit.
Qui cum Patre et Filio simul adoratur et conglorificatur:
qui locutus est per prophetas.
Et unam, sanctam, catholicam et apostolicam Ecclesiam.
Confiteor unum baptisma in remissionem peccatorum.
Et exspecto resurrectionem mortuorum,
et vitam venturi saeculi. Amen.
Vietoj Nikėjos-Konstantinopolio tikėjimo išpažinimo, ypač per gavėnią ir Velykų laiku, naudojamas Romos Bažnyčios Krikšto simbolis, vadinamas Apaštalų.
Apaštalų tikėjimo išpažinimas
TIKIU DIEVĄ TĖVĄ visagalį,
dangaus ir žemės Sutvėrėją;
ir į Jėzų Kristų,
vienatinį jo Sūnų, mūsų Viešpatį, (Visi nusilenkia)
kuris prasidėjo iš Šventosios Dvasios,
gimė iš Mergelės Marijos, (Atsitiesia)
kentėjo prie Poncijaus Piloto,
buvo prikaltas prie kryžiaus,
numiręs ir palaidotas;
nužengė į pragarus;
trečiąją dieną kėlėsi iš numirusių;
įžengė į dangų,
sėdi visagalio Dievo Tėvo dešinėje,
iš ten ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti.
Tikiu į Šventąją Dvasią,
šventąją visuotinę Bažnyčią,
šventųjų bendravimą,
nuodėmių atleidimą,
kūno iš numirusių prisikėlimą
ir amžinąjį gyvenimą. Amen.
Credo in Deum Patrem omnipotentem,
Creatorem caeli et terrae;
et in Iesum Christum,
Filium eius unicum, Dominum nostrum;
qui conceptus est de Spiritu Sancto,
natus ex Maria Virgine;
passus sub Pontio Pilato,
crucifixus, mortuus, et sepultus;
descendit ad inferos;
tertia die resurrexit a mortuis;
ascendit ad caelos,
sedet ad dexteram Dei Patris omnipotentis;
inde venturus est iudicare vivos et mortuos.
Credo in Spiritum Sanctum;
sanctam Ecclesiam catholicam,
sanctorum communionem;
remissionem peccatorum;
carnis resurrectionem;
vitam aeternam. Amen.
Visuotinė arba tikinčiųjų malda
VISI STOVI.
Kunigas skaito įžangą ir pabaigą, o diakonas ar skaitovas skelbia intencijas.
Visi ATSILIEPIA nurodytais žodžiais.
PAAIŠKINIMAI
Žodžio liturgijoje SUSĖDAME tarsi prie Dievo žodžio stalo, kuriuo Jis nori pamaitinti savo tautą. Evangelijos klausomės SUSTOJĘ, taip išreikšdami ypatingą pagarbą mums kalbančiam Jėzui Kristui.
ŠVENTOJO RAŠTO IŠTRAUKOS: pirmasis (ir antrasis) skaitinys, atliepiamoji psalmė, posmelis prieš Evangeliją, Evangelijos ištrauka yra nustatyti tos dienos Mišioms pagal Bažnyčios liturginį kalendorių arba, jei leidžiama, parenkami pagal to šventimo pobūdį.
ATSILIEPDAMI Į SKAITINIUS „Dėkojame Dievui“ ir EVANGELIJĄ – „Šlovė tau, Kristau“, rodome pagarbą Dievo žodžiui, išklausytam su tikėjimu ir dėkingumo dvasioje.
ATLIEPIAMOJI PSALMĖ – joje ir Dievas į mus kreipiasi, ir Bažnyčia mokosi jos žodžiais melstis.
RECITUOTI (lot. recitare – skaityti balsu) – raiškiai ir garsiai skaityti, „deklamuoti“.
Mūsų giedamas ALELIUJA (hebrajiškas šūkis šlovinkim Viešpatį) sveikina Prisikėlusį mūsų Viešpatį Kristų, Dievo Žodį, tapusį Kūnu ir paskelbusį mums Gerąją savo Naujieną (graikiškai EVANGELIJĄ). Gavėnios metu vietoj jo kalbama arba giedama: „Garbė Tau, Kristau, dieviškasis Žodi!“ arba „Šlovė Tau, Kristau, amžinos garbės Karaliau!“ arba „Garbė ir šlovė Tau, Viešpatie Jėzau!“
Paskelbus iš kokios Evangelijos bus skaitoma, atsakome „Garbė Tau Viešpatie“ ir tuo metu dešinės rankos nykščiu ant kaktos, lūpų ir krūtinės darome tris KRYŽELIUS – taip išreiškiame, kad priimame Dievo žodį protu, lūpomis Jį išpažįstame ir gyvename pagal Jį.
HOMILIJA – graikiškai tai reiškia „nuoširdus pasikalbėjimas“ apie girdėtą Dievo žodį ir Jo reikšmę mūsų gyvenimui. Homilijos dinamika: Velykų slėpinio šviesoje ja apmąstomi konkretaus šventimo skaitiniai bei maldos ir susirinkimo dalyviai vedami prie Eucharistijos šventimo, kurio metu jie patys dalyvauja velykiniame slėpinyje (Hom. vad., 15).
TIKĖJIMO IŠPAŽINIMO, arba simbolio, švenčiant Mišias, tikslas – pažadinti susirinkusioje bendruomenėje pritariantį atsiliepimą į skaitiniuose ir homilijoje girdėtą Dievo žodį ir priminti tikėjimo tiesas Bažnyčios patvirtinta formule, prieš pradedant švęsti tikėjimo slėpinį Eucharistijoje.
NUSILENKIMU tariant Tikėjimo išpažinimo žodžius „Šventosios Dvasios veikimu priėmė kūną iš Mergelės Marijos ir tapo žmogumi“ (arba „kuris prasidėjo iš Šventosios Dvasios, gimė iš Mergelės Marijos“), pagarbiname ir pašloviname Įsikūnijimo, šią nesuvokiamo Dievo nuolaidumo ir savęs sunaikinimo slėpinį. Kalėdų pirmąją dieną ir Viešpaties Apsireiškimo iškilmėje šioje vietoje priklaupiame.
VISUOTINĖ, TIKINČIŲJŲ MALDA – užtarimo malda – litanija – už Bažnyčios reikalus, pasaulio gerovę bei taiką, už visokių bėdų spaudžiamuosius ir vietos bendruomenę. Išklausę Dievo žodžio, dabar mes tariame Dievui savo žodžius, atsakinėdami į diakono ar kitų skelbiamas maldos intencijas.