Pradžios apeigos
Atėjimo procesija
Vadovas su patarnautojais eina prie altoriaus. VISI STOVI. Procesijos priekyje – kryžius.
Giedamas posmelis tinkamos giesmės arba kiekvienoms Mišioms vis kitas įžangos priegiesmis (jei negiedama, gali būti garsiai skaitomas).
Altoriaus pagerbimas ir susirinkusiųjų pasveikinimas
Procesijai atėjus, pabučiavimu ir (iškilmingais atvejais) smilkymu pagerbiamas altorius.
Kryžiaus ženklas
Eucharistijos šventimas pradedamas Kryžiaus ženklu.
Vadovas: Vardan Dievo – Tėvo ✠ ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.Visi (kartu su vadovu tyliai persižegnoję): Amen.
In nómine Patris ✠ et Fílii et Spíritus Sancti.
Amen.
Pasisveikinimas (Salutatio)
Vadovas sveikinasi, išreikšdamas susirinkimo paslaptį, jog Viešpats yra pasakęs: „Kur du ar trys susirenka mano vardu, ten ir aš esu jų tarpe“:
K. Viešpats su jumis.
Arba:K. Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė, Dievo Tėvo meilė ir Šventosios Dvasios bendrystė tebūna su jumis visais.
Arba:K. Dievo, mūsų Tėvo, ramybė, Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė ir Šventosios Dvasios paguoda tebūna su jumis visais.
A. Ir su tavimi.
Dominus vobíscum.
Vel: Grátia Dómini nostri Iesu Christi, et cáritas Dei, et communicátio Santi Spíritus sit cum ómnibus vobis.
Vyskupas, pirmą kartą Mišiose sveikindamas žmones, sako:
Vyskupas: Ramybė jums.
Visi: Ir tau, Ganytojau.
Pax vobis.
Vadovas, diakonas ar kitas įgaliotas patarnautojas gali tikinčiuosius trumpai supažindinti su tos dienos Mišiomis.
Šlakstymas (Asperges)
SEKMADIENIAIS, Viešpaties prisikėlimo dieną, vietoj gailesčio akto gali būti atmenamas Krikštas, per kurį dalyvaujame Velykų paslaptyje. Laiminamas Krikštui priminti skirtas vanduo ir juo šlakstoma.
Šlakstomi STOVIME, darome KRYŽIAUS ŽENKLĄ ir giedame ar bent skaitome priegiesmį:
Choras ar visi: APŠLAKSTYK MANE, Viešpatie, vandeniu ir būsiu tyras: * nuplauk mane, ir pasidarysiu baltesnis už sniegą (plg. Ps 51, 9).
Velykų laiku:Choras ar visi: REGĖJAU VERSMĘ, trykštančią iš šventovės dešiniojo šono, aleliuja, ir visi, kuriuos vanduo tas pasiekė, buvo išgelbėti ir gieda: aleliuja, aleliuja! (Plg. Ez 47, 1–2. 9)
Vad.: Visagalis Dievas teapvalo mūsų sąžines ir šventųjų Mišių galybe mus tepadaro vertus nueiti į dangaus tėvynę.
A. Amen.
PO ŠLAKSTYMO praleidžiamas GAILESČIO AKTAS bei MALDAVIMAI ir giedamas GARBĖS HIMNAS (išskyrus adventą ir gavėnią).
Atgailos/Gailesčio aktas (Actus paenitentialis)
Kunigas ragina gailėtis dėl nuodėmių:
Broliai seserys, ruošdamiesi švęsti išganymo paslaptis, prisipažinkime nusikaltę ir melskime Dievą atleidimo.
Po trumpos tylos visi kartu kalba:
Prisipažįstu visagaliam Dievui ir jums, broliai seserys, kad labai nusidėjau * mintimis, žodžiais, darbais ir apsileidimais. * (Mušdamiesi į krūtinę) Esu kaltas, esu kaltas, esu labai kaltas. * Todėl prašau Švenčiausiąją Mergelę Mariją, * visus angelus ir šventuosius * ir jus, broliai seserys, * melsti už mane Viešpatį Dievą.
Kunigas meldžia atleidimo: Tepasigaili mūsų visagalis Dievas * ir, atleidęs kaltes, * tenuveda mus į amžinąjį gyvenimą. Visi: Amen.
Confíteor Deo omnipoténti et tibi, frater, quia peccávi nimis cogitatióne, verbo, ópere et omissióne: mea culpa, mea culpa, mea máxima culpa. Ideo precor beátam Maríam semper Vírginem, omnes Angelos et Sanctos, et te, frater, oráre pro me ad Dóminum Deum nostrum.
Misereàtur nostri omnìpotens Deus et, dimìssis peccàtis nostris,perdùcat nos ad vitam ætèrnam.
Amen.
Arba:
Vad.: Broliai seserys, ruošdamiesi Dievo žodžio klausytis ir Kristaus aukoje dalyvauti, prašykime Dievą nuodėmių atleidimo.
Po trumpos tylos:
K. Viešpatie, esame tau nusidėję.A. Pasigailėk mūsų!
K. Viešpatie, būk mums gailestingas.A. Suteik mums išganymą.
K. Teatleidžia, tedovanoja ir tepanaikina mums nuodėmes visagalis ir gailestingas Viešpats.A. Amen.
Miserére nostri, Dómine.
Quia peccávimus tibi.
Osténde nobis, Dómine,
misericórdiam tuam.
Et salutáre tuum da nobis.
Arba:
Vad.: Pradėdami šventąsias Mišias, prisiminkime savo kaltes ir melskime Dievą atleidimo.
Po trumpos tylos:
K. Siųstas gydyti nuodėmės sužeistų širdžių, Viešpatie, pasigailėk! A. Viešpatie, pasigailėk!
K. Atėjęs šaukti į atgailą nusidėjėlių, Kristau, pasigailėk!A. Kristau, pasigailėk!
K. Įžengęs pas Tėvą mūsų užtarti, Viešpatie, pasigailėk!A. Viešpatie, pasigailėk!
K. Tepasigaili mūsų visagalis Dievas ir teatleidžia mums nuodėmes, kad tyra širdimi dalyvautume šioje šventoje aukoje. A. Amen.
Po pastarosios atgailos formulės praleidžiami MALDAVIMAI „Kyrie, eleison“ – „Viešpatie, pasigailėk“.
Qui missus es sanare contritos corde: Kyrie elèison.
Kyrie elèison!
Qui peccatores vocare venisti: Christe, elèison!
Christe, elèison!
Qui ad dexteram Patris sedes, ad interpellandum pro nobis: Kyrie elèison!
Kyrie elèison!
Maldavimai (Kyrie eleison)
Vadovas ir visas susirinkimas gieda ar kalba maldavimus graikiškai arba lietuviškai:
KYRIE, eleison! Kyrie, eleison!
Christe, eleison! Christe, eleison!
Kyrie, eleison! Kyrie, eleison!
Arba:
VIEŠPATIE, PASIGAILĖK! Viešpatie, pasigailėk!
Kristau, pasigailėk! Kristau, pasigailėk!
Viešpatie, pasigailėk! Viešpatie, pasigailėk!
GAILESČIO AKTĄ ir MALDAVIMUS atstoja numirėlio atlydėjimas į bažnyčią, kitos apeigyne išvardytos apeigos ir Liturginės valandos.
Garbės himnas (Gloria)
Sekmadieniais (išskyrus Adventą ir Gavėnią), iškilmių bei švenčių dienomis giedamas (arba kalbamas) garbės himnas.
Kunigas ir žmonės:
GARBĖ DIEVUI AUKŠTYBĖSE, * o žemėje ramybė geros valios žmonėms!
Šloviname Tave, * aukštiname Tave, * lenkiamės Tau, * garbiname Tave; * gėrimės Tavo didžia garbe, * Viešpatie Dieve, dangaus Valdove, visagali Dieve Tėve!
Viešpatie vienatini Sūnau, Jėzau Kristau, * Viešpatie Dieve, Dievo Avinėli, Tėvo Sūnau! * Tu naikini pasaulio nuodėmes – * pasigailėk mūsų! * Tu naikini pasaulio nuodėmes – * priimk mūsų maldavimus! * Tu sėdi Dievo Tėvo dešinėje – * pasigailėk mūsų!
Tu vienas Šventas, Tu – vienatinis Viešpats, * Tu pats didingiausias, Jėzau Kristau, * su Šventąja Dvasia * Dievo Tėvo garbei. Amen.
Glória in excélsis Deo * et in terra pax homínibus bonæ voluntátis.
Laudámus te. * Benedícimus te. * Adorámus te. * Glorificámus te. * Grátias ágimus tibi propter magnam glóriam tuam. * Dómine Deus, Rex cœléstis, Deus Pater omnípotens!
Dómine, Fili unigénite * Iesu Christe. * Dómine Deus, Agnus Dei, Filius Patris! * Qui tollis peccáta mundi, miserére nobis! * Qui tollis peccáta mundi, * súscipe deprecatiónem nostram! * Qui sedes ad déxteram Patris, miserére nobis!
Quóniam tu solus Sanctus. * Tu solus Dóminus. * Tu solus Altíssimus, * Iesu Christe. * Cum sancto Spiritu in glória Dei Patris. * Amen.
Pradžios/Surinkimo malda (Colecta)
Pradžios apeigos baigiamos pradžios arba surinkimo malda (kolekta). Vadovas pakviečia melstis:
Vad.: Melskimės.
Visi kurį laiką tyliai meldžiasi. Po to vadovas, rankas išskėtęs, gieda ar skaito tos dienos Mišių pradžios maldą. Ją pabaigia taip:
Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, * kuris, būdamas Dievas, su tavimi ir Šventąja Dvasia * gyvena ir viešpatauja per amžius.
Arba (jei pabaigoje minimas Jėzus Kristus):
Jis, būdamas Dievas, su tavimi ir Šventąja Dvasia * gyvena ir viešpatauja per amžius.
Arba (jei kreipiamasi į Jėzų Kristų):
Tu, būdamas Dievas, su Tėvu ir Šventąja Dvasia * gyveni ir viešpatauji per amžius.
Pradžios maldą pabaigus, žmonės atsako:
A. Amen.
Plg. RM 1987, MMV, LM 2022
PAAIŠKINIMAI
VADOVAS (Vad.) – Eucharistijos šventimui vadovauja vyskupas arba kunigas.
ALTORIUS yra Bažnyčios ir bažnyčios pastato centras, ženklinantis Kristų.
PROCESIJA su KRYŽIUMI pradžioje – šitaip išreiškiama Dievo Tautos kelionė žemės keliais į Dangaus pokylį, kelionei vadovauja Kristus.
GIEDOJIMAS atėjimo procesijos metu skirtas pradėti šventąjį susirinkimą ir jį suvienyti.
SMILKALAI liturgijoje reiškia mūsų maldą bei Dievo garbinimą ir dėkojimą: „Kaip smilkalo dūmai tekyla aukštyn mano maldos“ (plg. Ps 141, 2). Smilkalų dūmai kildami aukštyn sujungia žemę su dangumi, žmogų su Dievu, malonus kvapas kaip geri mūsų darbai džiugina širdį – Dievo ir mūsų.
KRYŽIAUS ŽENKLAS – ✠ – reiškia, kad su tais žodžiais žegnojama ar žegnojamasi. (Kai kada apeigose Kryžiaus ženklas gali būti daromas tylomis.)
Eucharistija pradedama KRYŽIAUS ŽENKLU: Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios vardan esame susirinkę į draugę. Šitaip išreiškiame ir savo tikėjimą į savo Dievą – Tėvą ir Sūnų, ir Šventąją Dvasią. Šiuo vardu mes esame pakrikštyti, šį vardą kartojame, šiuo vardu didžiuojamės.
IŠSKĖSTOS RANKOS. Eucharistijos metu vadovas dažnai kalba maldą išskėstomis rankomis. Katakombų piešiniuose vaizduojama ypatinga Bažnyčios laikysena – kaip besimeldžiančios, plačiai rankas iškėlusios moters. Kaip Kristus, kuris ant kryžiaus ištiesė rankas, Bažnyčia per Jį su Juo ir Jame aukojasi už visus žmones ir juos užtaria.
AMEN (hebrajų k. žodis, perėjęs į graikų, lotynų ir kitas kalbas) – taip atsiliepdami pabaigus maldą ją padarome mūsų malda (žydų paprotys, perimtas krikščionių), reiškia pritarimą „tai tiesa, tebūnie taip“; pradžioje sakinio reiškia „iš tiesų, tikrai“, juo dažnai Evangelijose pradedami Jėzaus žodžiai (plg. Jn 1, 51; 3,11 ir t.t.); Apr 3,14 šis žodis žymi Kristų – Ištikimąjį, Tvirtąjį (dar viena AMEN reikšmė).
GAILESČIO AKTAS (plg. Jok 5, 16) – mes žmonės, tad esame klystantys. Mes, krikščionys, šventi, tačiau nusidėjėliai. Todėl pirmiausia prisipažįstame Dievui ir vieni kitiems, kad esame nusidėjėliai ir kad ryžtamės kasdien iš naujo pradėti atsivertimo kelią – Gerosios Naujienos kelią. Mūsų silpnumas ir atleidimo poreikis mus suartina, skatina melstis vieniems už kitus – kuria bendrystę.
Mušimasis į krūtinę yra ir išorinis gailesčio ženklas, ir turėtų sustiprinti gailesčio išgyvenimą (plg. Lk 18,13 ir Jer 31,19) – trijų sujungtų pirštų (nykščiu, smiliumi ir didžiuoju) galiukais rodome į krūtinę – taip pripažįstame savo kaltę.
Gailesčio aktas baigiamas kunigo malda „Tepasigaili / Teatleidžia...“ yra bendrasis menkų, kasdieninių nuodėmių atleidimas, neturintiems sunkių – sąmoningai padarytų – nuodėmių. Jos atleidžiamos tik suteikiant išrišimą Atgailos sakramento metu („Aš tave išrišu...“) (plg. KBK, 1457).
Sekmadieniais, ypač Velykų laiku, visose bažnyčiose ir koplyčiose galima šventinti vandenį ir juo APŠLAKSTYTI atmenant Krikštą, kuris yra atgailos ir atsivertimo sakramentas. Kai apeigos vyksta per Mišias, jos pakeičia Mišių pradžios gailesčio aktą.
Maldavimais KYRIE, ELEISON (gr. Viešpatie, pasigailėk) ne tik meldžiame pasigailėjimo, bet ir sveikiname prisikėlusį Kristų, graikiškai jį vadindami Kyrios, savo Viešpačiu, mūsų gyvenimo Viešpačiu.
GARBĖS HIMNAS (Garbė Dievui aukštybėse) – tai šlovinimas ir dėkojimas už Dievo gailestingumą, kuriuo mes esame apdovanoti Kristuje ir jo išganomoje veikloje. Šios giesmės yra trys dalys: 1) pradžioje – angelų giesmė iš Evangelijos pagal Luką (Lk 2, 14), jos tema – Dievui garbė ir žmonėms ramybė ir taika; 2) triasmenio Dievo pagarbinimas; 2) entuziastingas himnas Kristui Atpirkėjui – ši iškilminga giesmė kilo persekiojimų laikais ir išreiškė krikščionių atsidavimą Kristui.
PRADŽIOS MALDA užbaigia pradžios apeigas. Jos pradžioje, po kunigo kvietimo MELSKIMĖS, visi kartu su kunigu truputį PATYLI, prisimindami stovį Dievo akivaizdoje ir mintimis reikšdami savo troškimus. Tada kunigas gieda arba skaito PRADŽIOS MALDĄ (kolektą), kurioje išreiškiamas šio šventimo pobūdis. Pagal seną Bažnyčios tradiciją paprastai prašymas kreipiamas į Dievą Tėvą per Kristų Šventojoje Dvasioje ir užbaigiamas visos Švenčiausiosios Trejybės paminėjimu. Aklamacija AMEN prisidėdame prie prašymo ir jam pritariame. Kolekta Mišiose visuomet būna tik viena.