Dieninė liturginė valanda

K. Dieve, ateik man padėti.
A. Viešpatie, skubėk manęs gelbėti.

Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, *
ir Šventajai Dvasiai.

Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados, *
ir per amžius. Amen. Aleliuja. (Gavėnios metu Aleliuja praleidžiamas.)

Himnas

Prie kapo Lozoriaus verkei, 
jo seseris užjausdamas, 
kiek daug paguodos joms teikei, 
jį mirusį prikeldamas. 
Mes tikim tavo gerumu, 
visagalybe be ribų.

Tu atleidimo maldavai 
net savo budeliams kančioj 
ir rojaus pažadą davei 
mirties akimirkoj karčioj 
ant kryžiaus latrui pasmerktam, 
suteikdamas malonę jam.

Prieš mirdamas Mariją tu 
kaip Motiną mums palikai. 
Ji Užtarėja bus kaltų, 
kai šauksis mirštantys vaikai, 
ir gailestingas žvilgsnis jos 
lemtingą valandą paguos.

O Kristau, Atpirkėjau mūs! 
Kaip brangiai tau kainavom mes! 
Paversk į amžinus džiaugsmus 
mirtiną liūdesį, kančias, 
kuriom mus aplankys ana 
atsiskyrimo valanda.

Iš šio pasaulio ištremties 
šį (šią, šiuos) mirusį (-ią, -ius) dangun pašauk, 
kur jau nebus daugiau mirties, 
kur su Dievu palaimos daug, 
kad tau giedotų jis (ji, jie) tenai 
džiaugsmingą giesmę amžinai. Amen.

Psalmodija

Priešpiečio malda

Prieg. Viešpatie, atsigręžki! Tu mane išgelbėk!

Vidudienio malda

Prieg. Gydyk, Viešpatie, mano sielą, 
 nes daug esu tau nusidėjęs.

Pavakario malda

Prieg. Dieve, savo vardu mane tu gelbėk, 
 išvaduok mane savo galybe!

69 (70) psalmė

Dieve, ateik manęs gelbėti! *
Viešpatie, skubėk man padėti! 

Tebūna sutriuškinti ir tepakrinka *
visi, kurie mano gyvasties tyko. 

Tesprunka šalin ir tepatiria gėdą, *
laukiantys mano nelaimių.

Tebūna apstulbę visi niekadėjai, *
man sakantys: „Še tau! Še tau!“

Tedžiūgauja tavyje ir tegu kelia linksmybes *
visi, kurie tavęs ieško!

Tavo išganymą branginantys nuolat tekartoja: *
„Koks didis Dievas!“ 

Vargšas esu ir beturtis, – *
Dieve, skubėk man padėti!

Tu mano guodėjas ir pagalba, – *
Viešpatie, nedelski!

84 (85) psalmė

Viešpatie, tu gailestingas savo kraštui; *
parvedi namo Jokūbo belaisvius.

Kaltes tu atleidi savo tautai, *
sunaikini visas jos nuodėmes. 

Tu sutramdai savo pyktį, *
malšini liepsnojantį įniršį.

Atgaivink mus vėl, mūsų išgelbėjimo Dieve, *
savo apmaudą atšauki.

Argi amžinai ant mūsų pyksi? *
Nejau per kartų kartas tu būsi įniršęs?

Tikrai tu mus vėl atgaivinsi, *
kad tavo tauta tavyje apsidžiaugtų.

Viešpatie, parodyk mums savo ištikimąją meilę *
ir mus išgelbėk!

Klausausi, ką Viešpats Dievas kalba; † jis skelbia ramybę tautai – savo ištikimiesiems, *
kad atgal į kvailybę nekristų.

Iš tikrųjų arti yra išgelbėjimas † visiems, kurie pagarbiai jo bijo, *
kad jo Garbė mūsų krašte pasiliktų. 

Susitiks tiesa ir ištikimoji meilė, *
bučiuosis ramybė ir teisumas.

Žels teisybė iš žemės, *
žvelgs iš dangaus Dievo teisumas.

Tikrai Viešpats suteiks, kas gera, *
ir mūsų žemė duos gausų derlių.

Žengs jo priekyje teisumas, *
nutiesdamas taką jo žingsniams.

85 (86) psalmė

Viešpatie, atsuk savo ausį ir mane išklausyki, *
nes esu vargšas ir beturtis.

Apsaugok mano gyvastį, tau aš atsidavęs; *
gelbėk, Dieve, savo tarną, kuris tavimi pasikliauja. 

Būk, Viešpatie, man gailestingas, *
visą dieną tavęs šaukiuosi.

Pralinksmink savo tarną, *
Viešpatie, tau meldžiuosi.

Juk tu, Viešpatie, atlaidus ir geras, *
pilnas ištikimos meilės visiems, kurie tavęs  šaukias.

Viešpatie, mano maldos paklausyki, *
išgirsk maldavimą pasigailėti. 

Širdgėlos dieną tavęs šaukiuosi, *
nes tu išklausai mano maldą.

Viešpatie, nėra tarp dievų tau prilygstančio nė vieno, *
nėra taip didingų darbų, kaip tavieji.

Visos tavo sukurtosios tautos ateis ir tau, Viešpatie, lenksis, – *
jos šlovins tavąjį vardą.

Nes didis esi ir darai nuostabiausius darbus, – *
tu vienintelis Dievas.

Mokyk mane, Viešpatie, savojo kelio, † juo ištikimai pas tave aš eisiu; *
palenk mano širdį tavo vardo pagarbiai bijoti.

Visa širdimi tau dėkosiu, Viešpatie, mano Dieve, *
ir šlovinsiu tavo vardą per amžius.

Juk didi man tavo ištikimoji meilė, *
iš Šeolo gelmių mano gyvastį tu ištraukei. 

Dieve, įžūlūs žmonės prieš mane sukilo, † niekšų būrys mano gyvasties tyko – *
tai žmonės, kurie tavęs negerbia.

Bet tu, Viešpatie, esi malonus ir gailestingas, *
visada kantrus ir ištikimas, be galo geras.

Pažvelk į mane ir pagailėki; † suteik stiprybės savo tarnui, *
gelbėk sūnų savo tarnaitės. 

Parodyk man savo gerumo ženklą, † tegul mano priešai susigėsta pamatę, *
kad tu, Viešpatie, gelbsti mane ir guodi.

Kitomis valandomis imama II ar III papildomosios psalmodijos eilė.

Priešpiečio malda

Prieg. Viešpatie, atsigręžki! Tu mane išgelbėk!

Skaitinėlis Job 19, 25–26

Aš žinau, kad mano Atpirkėjas gyvas; galų gale jis pakils kaip liudytojas žemėje. Net tada, kai liga bus suėdusi mano odą, dar savo kūne regėsiu Dievą.

Arba:

2 Mak 7, 9b

Pasaulio Karalius mus prikels naujam amžinam gyvenimui. Mes mirštame už jo įstatymus!

K.  Kodėl, mano širdie, tokia nuliūdus? Ko taip nerimsti krūtinėj?
A. Dieve tu viltį turėki! Juk aš jį dar šlovinsiu.

Vidudienio malda

Prieg. Gydyk, Viešpatie, mano sielą, 
 nes daug esu tau nusidėjęs.

Skaitinėlis Išm 1, 13–14a. 15

Dievas mirties nepadarė ir nesidžiaugia gyvųjų žūtimi, – tam, kad būtų, jis sukūrė visa. Juk teisumas yra nemarus.

K. Net eidamas slėniu tamsiausiu, aš nebijosiu.
A. Nes tu, Viešpatie, su manimi nuolat būsi.

Pavakario malda

Prieg. Dieve, savo vardu mane tu gelbėk,
 išvaduok mane savo galybe!

Skaitinėlis Iz 25, 8

Jis visiems laikams sunaikins mirtį. Viešpats Dievas nušluostys ašaras nuo visų veidų. Savo tautos gėdą jis pašalins visur žemėje. Tikrai tai įvyks, nes taip kalbėjo Viešpats!

K. Išgirsk mano maldą, Dieve.
A. Pas tave ateis visi žmonės.

Pabaigos malda

Malda ir pabaiga kaip RYTMETINĖS.