Rytmetinė liturginė valanda

[Pradžia – ĮŽANGOJE.]

Himnas

O Kristau, šaukiamės tavęs, 
kaltų vienintelės vilties! 
Nes kur pagalbą siela ras 
šiurpioj akivaizdoj mirties? 
Prisikėlimas tu esi! 
Savy gyvenimą neši!

Ir tu bodėjaisi mirtim, 
bet, iškentėjęs jos skausmus, 
atverta ietimi Širdim 
pasiaukodamas už mus, 
tu galvą nulenkei ramiai 
ir sielą Tėvui grąžinai.

Gerasis mūs Ganytojau, 
priėmęs kartėlį mirties, 
leisk jungtis su tavim glaudžiau, 
kada kančia ir mus palies. 
Duok su tavim neišsiskirt 
ir Tėvo prieglobsty numirt.

Išskleidęs tu rankas plačiai, 
prie atvertos Širdies kvieti 
visus, ką prislėgė vargai, 
kam valanda mirties arti, 
kad jų pašventintum kančias, 
su savomis sujungtum jas.

Sugriovęs pragaro kėslus, 
vartus į dangų atdarei. 
Kaip Nugalėtojas visus 
iš liūdesio nuvesk tenai. 
Nuo amžinos mirties apgink, 
malone savo atgaivink!

Šį mirusį, kurio širdis 
 (šią mirusią, kurios širdis) 
 (šiuos mirusius, kurių širdis) 
šalta jau ilsisi ramiai, 
pažadinki giedot tau vis 
džiaugsmingą giesmę amžinai 
visų gyvųjų šalyje 
prisikėlimo garbėje! Amen.

Psalmodija

1 prieg. Džiaugsis Viešpačiu žmonės 
 prisikėlimo dieną.

50 (51) psalmė

Pasigailėk manęs, Dieve, iš savo gerumo, † iš savo begalinio gailestingumo *
sunaikink maištingus mano darbus.

Nuplauk ir numazgok mano kaltę, *
nuvalyk nuo manęs mano nuodėmę!

Savo maištingus darbus aš gerai pažįstu, *
nuolat man prieš akis mano nuodėmė.

Tau, tiktai tau nusidėjau, *
dariau, ką laikai tu piktybe.

Todėl kaltini mane tu teisingai *
ir teisingai teisme pasmerksi.

Iš tikro su kalte esu užgimęs, *
mano motina su nuodėme mane pradėjo.

Tu trokšti tiesos ir nuoširdumo, – *
tad širdies gelmėje išminties mane pamokyk.

Apvalyk mane yzopu, ir būsiu tyras, *
nuplauk mane, ir būsiu baltesnis už sniegą.

Leisk man išgirsti džiaugsmo ir linksmybės žinią, – *
kaulai, kuriuos išvarginai, tepradžiunga.

Nugręžk savo veidą nuo mano nuodėmių *
ir panaikink visas mano kaltybes.

Sukurk man tyrą širdį, o Dieve, *
manyje atsidavusią dvasią atnaujink.

Neatstumki manęs nuo savo Artumo, *
neatimk savo dvasios šventosios.

Išganymo džiaugsmą man vėl sugrąžinki, *
dvasios uolumas mane tepalaiko.

Vesiu maištautojus į tavo kelią, *
nusidėjėlius pas tave sugrąžinsiu.

Iš kraujo kaltės mane išlaisvinki, Dieve, † mano išganymo Dieve, – *
tuomet mano liežuvis tavo teisumu skonėsis.

Viešpatie, atverk mano lūpas, *
ir mano burna skelbs tavo šlovę.

Juk džiaugsmą tau teikia ne aukos, – *
deginamosios aukos, jeigu ją atnašaučiau, tu nepriimtum.

Dievui tikroji auka – tai dvasia sugrudus; † širdies, sugrudusios ir atgailaujančios, *
Dieve, tu juk neatstumsi.

Būk dosnus Zionui iš savo gerumo, – *
tebus atstatytos Jeruzalės sienos.

Tada tau patiks mūsų teisios aukos, – † deginamosios atnašos ir smilkinamos aukos, – *
ant tavo aukuro jaučius tada atnašausim. 

1 prieg. Džiaugsis Viešpačiu žmonės 
prisikėlimo dieną.

2 prieg. Nuo pražūties amžinosios 
 gelbėk, Viešpatie, manąją sielą.

Giesmė   Iz 38, 10–14. 17–20

Aš pagalvojau: † „Patį savo dienų vidurdienį turiu iškeliauti! *
Likusius metus užvers man vartai Šeolo.“

Aš tariau sau: † „Nebematysiu Viešpaties niekad daugiau šalyje gyvųjų, *
nebežvelgsiu į jokį žemėje gyvenantį žmogų.“

Pastogė manoji nugriauta lyg piemenų palapinė *

ir numesta nuo manęs į šalį.

Mano gyvenimą tu austi pabaigei kaip audėjas, *
nukirpai mane it nuo šeivos paskutinį siūlą. 

Dieną ir naktį tu vedi mane į baigtį, – *
ligi aušros šaukiuosi pagalbos. 

Tarsi liūtas jis triuškina visus mano kaulus, – *
dieną ir naktį tu vedi mane į baigtį.

Čiršku lyg parskridusi kregždė, *
dejuoju tarsi balandis. 

Nuvargsta man akys, *
žvelgdamos aukštyn į dangų.

Tu apsaugojai mane nuo mirties bedugnės, *
mano visoms nuodėmėms nugarą atgręžęs. 

Juk Šeole tau niekas nedėkoja, *
nei mirtis tavęs nepašlovins, –

kas eina į giliąją duobę, *
nebesitiki tavo gerumo.

Gyvasis – tiktai gyvasis tau tedėkoja, † kaip aš tai darau šiandieną. *
Pasakos vaikams tėvai apie tavąją ištikimybę.

Viešpačiui patiko mus išgelbėti! † Viešpaties Namuose giedosim ir kankliuosim *
kiekvieną savo gyvenimo dieną. 

2 prieg. Nuo pražūties amžinosios 
 gelbėk, Viešpatie, manąją sielą. 

3 prieg. Šlovinsiu Viešpatį, kolei gyvensiu.

145 (146) psalmė

Šlovink Viešpatį, mano siela! *
Šlovinsiu Viešpatį, kolei gyvensiu, 

giedosiu šlovinimo giesmes savo Dievui, *
kol gyvas būsiu.

Nepasitikėkite didžiūnais – *
mirtingaisiais, kurie išgelbėti negali.

Kai dvasia juos apleidžia, jie sugrįžta į dulkes, – *
tą dieną žūva visos jų svajonės.

Laimingas, ieškantis pagalbos pas Jokūbo Dievą, – *
Viešpatyje, savo Dieve, turintis viltį,

nes jisai sukūrė dangų ir žemę, *
jūrą ir visa, kas visatoj.

Amžiais jis savo pažado laikos, – † gina teises nuskriaustųjų, *
alkaniems parūpina duonos. 

Viešpats kalinius išvaduoja, *
Viešpats atveria akis akliesiems. 

Viešpats pakelia gyvenimo palaužtuosius, *
Viešpats myli teisiuosius.

Viešpats ateivius saugo, † globoja našlaitį ir našlę, *
bet supainioja nedorėlių kelią.

Viešpats viešpataus per amžius, *
tavo Dievas per visas kartas, Zione.

3 prieg. Šlovinsiu Viešpatį, kolei gyvensiu.

Arba:

3 prieg. Visa, kas gyva, tešlovina Viešpatį.

150 psalmė

Šlovinkite Viešpatį jo šventovėj, *
šlovinkite jį dangaus skliauto galybėj!

Šlovinkite jį už darbus didingus, *
šlovinkite jo begalinę didybę!

Šlovinkite jį gaudesiu rago, *
šlovinkite jį lyra ir arfa!

Šlovinkite jį būgnelio žvangučiais ir šokiais, *
šlovinkite jį stygomis ir trimitais!

Šlovinkite jį skambiaisiais cimbolais, † šlovinkite jį žvangančiais cimbolais! *
Visi, kas gyvas, tešlovina Viešpatį!

3 prieg. Visa, kas gyva, tešlovina Viešpatį.

Skaitinėlis    1 Tes 4, 14

Jeigu tikime, kad Jėzus numirė ir prisikėlė, tai Dievas ir tuos, kurie užmigo susivieniję su Jėzumi, atsives kartu su juo.

Trumpasis atliepas

K./A. Aukštinsiu, Viešpatie, tavo didybę, * nes tu mane apgynei.
K. Raudą pavertei man į džiaugsmą. 
A. Nes tu mane apgynei.
K. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai.
A. Aukštinsiu, Viešpatie, tavo didybę, nes tu mane apgynei.

Zacharijo giesmės priegiesmis
Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas; 
kas tiki mane, nors ir numirtų, bus gyvas; 
ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, 
neragaus mirties per amžius.

Zacharijo giesmė    Lk 1, 68–79

Mesijas ir jo pirmtakas

Šlovė Viešpačiui, Izraelio Dievui, *
kad aplankė savo tautą ir atnešė jai išvadavimą.

Jis pažadino gelbėtoją mums galingą *
savo tarno Dovydo namuose,

kaip nuo senų senovės buvo skelbęs *
savo šventųjų pranašų lūpomis,

jog mus išgelbės nuo priešų *
ir iš rankos tų, kurie mūsų nekenčia.

Tuo jis rodo mūsų protėviams gailestingumą *
ir atsimena savo šventąją Sandorą –

priesaiką, duotą mūsų tėvui Abraomui, † jog leis mums, išvaduotiems iš priešų rankos, *
be baimės jam tarnauti

šventumu ir teisumu jo akivaizdoj *
per visą savo gyvenimą.

O tu, vaikeli, būsi vadinamas Aukščiausiojo pranašu, *
nes tu eisi pirma Viešpaties jam kelio nutiesti;

tu mokysi jo žmones pažinti išganymą *
iš nuodėmių atleidimo.

Dėl širdingiausio mūsų Dievo gailestingumo *
mus aplankė šviesa iš aukštybių,

kad apšviestų tūnančius tamsoje ir mirties ūksmėje, *
kad mūsų žingsnius pakreiptų į ramybės kelią.

Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, *
ir Šventajai Dvasiai.

Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados, *
ir per amžius. Amen.

Zacharijo giesmės priegiesmis
Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas; 
kas tiki mane, nors ir numirtų, bus gyvas; 
ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, 
neragaus mirties per amžius.

Maldavimai

Nuoširdžiai kreipiamės į visagalį Dievą Tėvą, kuris prikėlė iš numirusių savo Sūnų Jėzų Kristų ir atgaivins mūsų mirtingus kūnus; maldaujame jį, kartodami:
 A. Gaivink mus, Viešpatie, Kristaus gyvybe!

Dangaus Tėve, tu mus krikštu suvienijai su savo Sūnaus mirtimi ir prisikėlimu, 
— duok mums gyventi atnaujintą gyvenimą, kad ir numirę būtume gyvi su Kristumi. — A.

Apvaizdos Tėve, tu davei mums iš dangaus nužengusios gyvosios Duonos ir liepei šventai ją valgyti, 
— prikelk mus paskutinę dieną, kad turėtume amžinąjį gyvenimą. — A.

Viešpatie, tu siuntei angelą sustiprinti tavo Sūnų Kristų kančios ir mirties akivaizdoje,
— stiprink ir mus amžinojo gyvenimo bei tavo atlaidumo viltimi. — A.

Dieve, tu tris tikinčius jaunuolius kadaise išgelbėjai iš ugnies liepsnų,
— išvaduok ir mirusiuosius iš bausmių už nuodėmes. — A.

Gyvųjų ir mirusiųjų Viešpatie, prikėlęs Jėzų iš numirusių,
— garbingai prikelk mūsų mirusiuosius teismo dieną ir leisk mums drauge su jais džiaugtis amžinąja laime. — A.

Tėve mūsų...

Pabaigos malda

MELSKIMĖS. –

Išklausyk, Viešpatie, mūsų maldas † ir sustiprink viltį mirusiojo (-iosios) N. prisikėlimu, * kai su tvirtu tikėjimu sveikiname iš numirusių prisikėlusį tavo Sūnų Jėzų Kristų. Jis, būdamas Dievas, su tavimi ir Šventąja Dvasia * gyvena ir viešpatauja per amžius.

Arba:

Dieve, tikinčiųjų džiaugsme, teisiųjų gyvenime! Tu savo Sūnaus mirtimi ir prisikėlimu mus atpirkai; † būk atlaidus mūsų broliui (seseriai) N., * kad, prisikėlimo paslaptį tikėjęs (-usi), amžinosios palaimos džiaugsmo susilauktų. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.

Arba:

Išgirsk, Viešpatie, mus, nuolankiai besišaukiančius tavo gailestingumo, † ir mirusįjį (-iąją) N., kurį (kurią) šiame pasaulyje buvai padaręs šventosios savo šeimos nariu (-e), * priimk į dieviškosios šviesos bei ramybės šalį ir įvesk į garbingą savo šventųjų šeimą. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.

Arba Velykų laiku:

Visagali gailestingasis Dieve, † leisk mūsų broliui (seseriai) N. prisikėlimu susivienyti su nuostabiuoju Nugalėtoju Kristumi, * kuris laisvu noru už mus paaukojo gyvybę. Jis, būdamas Dievas, su tavimi ir Šventąja Dvasia * gyvena ir viešpatauja per amžius.

Už kelis ar visus mirusiuosius:

Dieve, savo vienatinį Sūnų, mirties Nugalėtoją, pasišaukęs į dangų, † duok savo tikintiesiems (N. ir N.) drauge su juo nugalėti mirtį * ir veidas į veidą amžinai regėti tave, savo Kūrėją ir Atpirkėją. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.

Už gimines ir geradarius:

Dieve, tu trokšti žmones išganyti ir dėl savo gerumo atleidi jiems nuodėmes, † tad ir mūsų (tėvams), broliams, seserims, giminėms bei geradariams, kurie jau yra apleidę šį pasaulį, * Švenčiausiajai Mergelei Marijai ir visiems šventiesiems užtariant, leisk pasiekti amžinąją laimę. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.

Arba kita MALDA iš Romos mišiolo.

Visi atsako: Amen.

Valanda pabaigiama

Jei vadovauja kunigas ar diakonas, jis atsisveikina su žmonėmis, tardamas:

Vad. Viešpats su jumis.
A. Ir su tavimi.

Vad. Telaimina jus visagalis Dievas – Tėvas ir Sūnus, ir Šventoji Dvasia.
A. Amen.

Jei bendruomenė paskui išsiskirstys, sakoma:

Vad. Eikite ramybėje.
A. Dėkojame Dievui.

Jei nėra kunigo nei diakono arba meldžiantis pavieniui užbaigiam taip:

K. Viešpats mus tepalaimina, tesaugo nuo visokio blogio ir tenuveda į amžinąjį gyvenimą.
A. Amen.