KAI GOLGOTOJE STOVĖJO * Jėzaus miela Motina, * mirštantį liūdna stebėjo * savo Sūnų mylimą. * Kas jos skausmą stengs suprasti, * stovint jai po kryžiumi?! * Kas paguodos stengs surasti, * kenčiant jai su Sūnumi?!
2 Jau tamsybėmis aptvino * saulės blizganti šviesa; * širdį nuostabiai graudino * gailesčiu gamta visa. * Jau užgeso sielos džiaugsmas * Atpirkėjas žemės šios, * ir beliko vienas skausmas, * kurs tik varstė dvasią jos.
3 Kas mums duotų bent atjausti * negirdėtas jos kančias * ir prie kryžiaus prisiglausti * kenčiant skausmo valandas? * Nieks dar tokio nekentėjo * išgyvenimo skaudaus, * nieks tiek meilės neturėjo, * eidamas taku dangaus.
LM 1996
- Kryžiau šventas
- Kur augai tu
- Stovi Motina
- Alyvų daržely
- Atpirkėjau
- Golgotoj
- Jėzau Kristau maloniausias
- Jėzus, mirdamas ant kryžiaus
- Kai Golgotoje stovėjo
- Kai nieks jau šioj žemėj
- Kai piktas pasaulis
- Marija, kilnioji
- Miršta ant kryžiaus
- Pravirk, mano siela
- O Dieve Tėve
- O pasauli nuodėmingas
- Siauras kelias
- Susikaupė medžiai