maldynas.katalikai.ltmaldynas.katalikai.lt

MALDYNAS | išskleista:

ABĖCĖLINĖS RODYKLĖS

APEIGŲ / MALDŲ / PAMALDUMŲ

GIESMIŲ IR HIMNŲ

MALDOS / APEIGOS / LITURGIJA
GIESMYNAS
 

Himnas šv. Kryžiui

Lotynų himnas „Crux fidelis“, vertimas kun. Česlovo Kavaliausko.

KRYŽIAU ŠVENTAS, visų medžių * tu tik vienas pažiba, *
neišželdins girios brandžios * kito tokio niekada! *
Saldus medi, vinys saldžios, * keliama saldi našta.

2 Jėzaus pergalę šlovingą, * giesmę Kryžiui įstabiam *
ir išganymą džiaugsmingą * žemėje visiems laikams *
šitas himnas iškilmingas * skelbia nuodėmės vaikams.

3 Dar tuomet, kai rojaus dangų * nutvieskė žaibai pirmi, *
kai rūsti šalna pakando * laimės pumpurą anksti, *
gint nuo piktojo žabangų * Dievas skyrė medį šį.

4 Ir žiedų žiedais pražydo * Kryžiaus medis prakilnus, – *
veltui pragaro galybės * amžiais siautėjo pas mus, – *
užmezgė vaisius gyvybės * rojaus medis įstabus.

5 Pagaliau laikų pilnybė * švinta amžių glūdumoj, *
ir nauja žvaigždė, sužibus * virš Betliejaus tamsumoj, *
skelbia dievišką didybę * mažo Kūdikio raudoj.

6 Verkia Kūdikis tvartely, * žemėj pradeda vargus, *
vysto Motina vaikelį, * riša sąnarius gležnus, *
vykdyt savo Tėvo valios * žengia dieviškas Sūnus.

7 Bėga metai, ir subrendęs * Kryžiaus sostan žengia jis, *
tik ne rankos glosto švelnios, – * kala Jėzų vinimis; *
vai priimki, medi brangus, * naštą brangią apkabink!

8 Erškėčių spygliai susmigo, * sunkiasi lašai juodi, *
mintys sielvarto apniko, * dega žaizdos ugnimi; *
ak, kokia versmė ištryško * plauti nuodėmėms žmonių!

9 (2) Kietas medi, lenk viršūnę, * pumpurais minkštais žydėk, *
skaistų Sutvėrėjo kūną * švelniai lapais glamonėk; *
ir dangaus kilniausią auką * medžio širdimi apglėbk!

10 (3) Jokioj girioj neišaugs jau * kitas medis toks kilnus, *
vertas Viešpatį priglausti * ir išgelbėt mus visus... *
Tave vieną krauju prausė * Avinėlis nuostabus.

11 (4) Tebūnie šlovė Trejybėj * Dievui amžinai vienam, – *
Tėvo ir Sūnaus galybei, * ir Ramintojui šventam; *
amžiais jiems garbė teaidi * žemėj ir danguj aukštam.

LM 1996, p. 536–537.

CRUX FIDELIS, inter omnes arbor una nobilis;
nulla talem silva profert, flore, fronde, germine.*
Dulce lignum, dulci clavo, dulce pondus sustinens.

Pange, lingua, gloriosi proelium certaminis
et super crucis trophaeo dic triumphum nobilem,
qualiter redemptor orbis immolatus vicerit.

De parentis protoplasti fraude factor condolens,
quando pomi noxialis morte morsu corruit,
ipse lignum tunc notavit, damna ligni ut solveret.

Hoc opus nostrae salutis ordo depoposcerat,
multiformis perditoris arte ut artem falleret
et medelam ferret inde, hostis unde laeserat.

Quando venit ergo sacri plenitudo temporis,
missus est ab arce patris natus orbis conditor
atque ventre virginali carne factus prodiit.

Vagit infans inter arta conditus praesaepia,
membra pannis involuta virgo mater adligat,
et pedes manusque crura stricta pingit fascia.

Lustra sex qui iam peracta tempus implens corporis,
se volente, natus ad hoc, passioni deditus,
agnus in crucis levatur immolandus stipite.

En acetum, fel, arundo, sputa, clavi, lancea;
mite corpus perforatur; sanguis, unda profluit,
terra pontus astra mundus quo lavantur flumine.

Crux fidelis, inter omnes arbor una nobilis,
nulla talem silva profert flore, fronde, germine,
dulce lignum dulce clavo dulce pondus sustinens.

Flecte ramos, arbor alta, tensa laxa viscera,
et rigor lentescat ille quem dedit nativitas,
ut superni membra regis mite tendas stipite.

Sola digna tu fuisti ferre pretium saeculi
atque portum praeparare nauta mundo naufrago,
quem sacer cruor perunxit fusus agni corpore.

Aequa Patri Filioque, inclito Paraclito,
sempiterna sit beatae Trinitati gloria,
cuius alma nos redemit atque servat gratia. Amen.

www.gregorianum.org