Stovi Motina

STOVI MOTINA skausminga, 
į Sūnaus kančias siaubingas
žvelgia verkiančiom akim.

2 Aimaną nuo kryžiaus girdi,
baisus skausmas varsto širdį
kalavijo ašmenim.

3 Kiek tai kenčia išrinktoji
Jėzaus Motina mieloji,
jam kovojant su mirtim.

4 Siaubas, širdgėla ir baimė
atėmė Marijai laimę,
Sūnų jai atimdami.

5 Koks žmogus nesudrebėtų,
koks akmuo nesuminkštėtų
nuo šios Motinos skausmų?!

6 Kas galėtų neliūdėti
ir į ją ramiai žiūrėti,
kai ji kenčia su Sūnum?

7 Už visos žmonijos kaltę
leido Sūnų ji prikalti
ir atidavė kančioms.

8 Matė mielą savo Sūnų,
kenčiantį dvasia ir kūnu,
mirštantį už mus visus.

9 Meilės Motina, Mergele,
duok pajusti skausmo galią,
kad liūdėčiau su Tavim.

10 Kad širdis manoji degtų,
kad nuo šiol vien Dievui plaktų,
|kad mylėčiau vien tik jį.

11 Kristaus Motina šventoji,
spausk giliai širdin manojon
Nukryžiuotojo žaizdas.

12 Tu neduok praeit pro šalį,
jo Širdies skausmų bent dalį
leisk iškęsti už kaltes.

13 Leisk prie kryžiaus apsistoti,
su Tavim drauge raudoti,
likti su Tavim kartu.

14 Aš po kryžiumi norėčiau
su Tavim drauge stovėti,
lieti ašaras gailias.

15 O skaisčiausioji Mergele,
Tavo meilės karčią dalią
|leisk apverkti graudžiai man.

16 Leisk suprasti Kristaus mirtį,
leiski kančią jo patirti
ir pajusti jo žaizdas.

17 Žaizdos jo tegu kankina,
kryžius jo teapsvaigina,
tealpstu drauge su juo!

18 Teismo dieną gink, Marija,
nuo liepsnų, kurios praryja
sielas nuodėmės vergų!

19 Kristau, kai kelionę baigsiu,
palmę pergalės įteiksi
man dėl Motinos maldų.

20 Dėl Tavų kančių baisiųjų,
josios ašarų karčiųjų
leisk gyventi amžinai.