MIRŠTA ANT KRYŽIAUS, žmogau, Viešpats tavo! * Ko gi neraudi už kaltybes savo? * Žvelki, kiek kentėt turėjo * dėlei tavęs Atpirkėjas.
2 Sveikos jo kūne vietos nebeliko: * galva sužeista erškėčių vainiko, * teka lyg šaltinio srovės * čiurkšlėm jo švenčiausias kraujas!
3 Alpsta į skausmą baisiausią panertas, * rankos ir kojos vinimis prikaltos. * Kas jam parengė tą kančią, * ar ne aibės tavo kalčių?
4 Mirdamas teikia jis kaltiems malonių, * su malda baigia kruviną kelionę. * Ar regi tu Jėzaus meilę, * nuodėmingasis pasauli?
5 Ak Atpirkėjau, štai prie Tavęs puolu, * trupink man širdį, kietesnę už uolą. * Teikis mane nuraminti, * leisk man kojas apkabinti...
LM 1996
- Kryžiau šventas
- Kur augai tu
- Stovi Motina
- Alyvų daržely
- Atpirkėjau
- Golgotoj
- Jėzau Kristau maloniausias
- Jėzus, mirdamas ant kryžiaus
- Kai Golgotoje stovėjo
- Kai nieks jau šioj žemėj
- Kai piktas pasaulis
- Marija, kilnioji
- Miršta ant kryžiaus
- Pravirk, mano siela
- O Dieve Tėve
- O pasauli nuodėmingas
- Siauras kelias
- Susikaupė medžiai