PRAVIRK, MANO SIELA, užmiršus džiaugsmus, * į kryžių pakelki akis * už tavo kaltes alpsta Dievo Sūnus, * kodėl tau neplyšta širdis?!
2 Jį budeliai plakė, jam darė žaizdas, * bet nuodėmės žeidė skaudžiau, * nes tu pamylėjai niekingas aistras * už savąjį Dievą labiau.
3 Erškėčių vainikas dygliuotas, skaudus, * skaudesnė puikybė tava. * Dėl jos iškentėjo aštriausius dūrius * švenčiausioji Jėzaus galva.
4 Nors pervėrė vinys jam kojas, rankas * ir žeidė skausmingai, giliai, * jo Širdžiai atvėrė žaizdas gilesnes * tavi nuodėmingi darbai.
LM 1996
- Kryžiau šventas
- Kur augai tu
- Stovi Motina
- Alyvų daržely
- Atpirkėjau
- Golgotoj
- Jėzau Kristau maloniausias
- Jėzus, mirdamas ant kryžiaus
- Kai Golgotoje stovėjo
- Kai nieks jau šioj žemėj
- Kai piktas pasaulis
- Marija, kilnioji
- Miršta ant kryžiaus
- Pravirk, mano siela
- O Dieve Tėve
- O pasauli nuodėmingas
- Siauras kelias
- Susikaupė medžiai