GARBINAME TAVE...
K.
Gerasis Viešpatie Jėzau, * atsisveikindamas su Švenčiausiąja Motina ir apaštalais, * didžiausią širdgėlą kentėjęs, * pasigailėk mūsų!
A.
Pasigailėk mūsų, Viešpatie, * pasigailėk mūsų!
Melskimės. * Kantriausias mūsų Atpirkėjau! * Vykdydamas Aukščiausiojo Tėvo valią, * Tu atėjai iš dangaus į žemę * ir visus jos keleivių vargus patyrei. * Eidamas kentėti, * išgyvenai atsiskyrimo su mieląja Motina ir apaštalais liūdesį. * Prašome, kad mus stiprintum ir guostum, * kai mums tenka skirtis su savo artimaisiais, * kad mums niekuomet neleistum nuo Tavęs atsiskirti, * o mirštančius pakviestum pas save, * kur Tu, būdamas Dievas, * su Tėvu ir Šventąja Dvasia gyveni ir viešpatauji per amžius. – A.
Amen.
Tėve mūsų, Sveika, Marija, Garbė Dievui.
(Melodija – „Atmink, krikščioni“)
JĖZAU BRANGIAUSIAS, kiek daug iškentėjai, * kai su savaisiais Tu skirtis turėjai; * vienas palikti ir eiti numirti, – * kaip tai ištverti?
2 Skausmo kiek buvo Mergelei Švenčiausiai, * kai ji regėjo taip liūdintį baisiai * mylimą Sūnų, kuris ją palieka, – * kas jai belieka?
3 Motiną Jėzus ramino švelniausiai, * bet ir ji Sūnų vis guodė meiliausiai. * Juodu žinojo, jog reikia aukotis, – * žmones vaduoti.
4 Skaudžiai nuliūdę, saviškiai tylėjo, * vienas tik Jėzus jiems šitaip kalbėjo: * „Mano brangieji, manim patikėkit, * taip neliūdėkit“.
5 „Aš jus mylėjau – mylėkit viens kitą, * kad iš to visas pasaulis matytų: * esate mano visi išmokinti * šitaip gyventi.“
6 „Dar valandėlė – manęs nematysit, * bet jūs nebūsit vieni, jei klausysit * Dvasios Šventosios, kurią jums atsiųsiu, * kai danguj būsiu.“
7 „Aš vyno medis, o jūs jo šakelės; * nieks atsiskyręs likt gyvas negalit. * Tad mano meilėj visad pasilikit, * Dievo klausykit.“
8 „Jeigu kas jūsų nekęs – nebijokit; * jums pasakysiu — visi tai žinokit: * pirm negu jūsų – manęs nemylėjo, * pikta norėjo.“
9 „Tik atsiminkit, ką jums aš kalbėjau... * Būkite drąsūs, nes aš nugalėjau. * Dievą kaip tikit, mane taip tikėkit, * jų nebijokit.“
10 Taip jis savuosius ramino ir guodė: * meilę nuoširdžią, gerumą jiems rodė, * pats nors kentėjo daug sielvarto, baimės: * laukė nelaimės.
11 Judas jau rinko ginkluotųjų būrį * ir klausinėjo, ar viską jie turi: * ruošėsi eiti į kalną Alyvų * naktį vėlyvą.
12 Ačiū Tau, Jėzau, už meilę karščiausią; * ačiū, Marija, už širdį jautriausią; * ačiū už skausmą, dėl mūs iškentėtą, * kančią pradėtą.
- Įžanga ♫
- I vieta. Paskutinė vakarienė ♫
- II vieta. Jėzus atsisveikina su Motina ♫
- III vieta. Jėzus meldžiasi Alyvų sode ♫
- IV vieta. Viešpats Jėzus suimamas ♫
- V vieta. Prie Kedrono upelio ♫
- VI vieta. Pas Aną ♫
- VII vieta. Pas Kajafą ♫
- VIII vieta. Kalėjime ♫
- IX vieta. Pas Pilotą ♫
- X vieta. Pas Erodą ♫
- XI vieta. Rotušėje ♫
- XII vieta. Jėzus susitinka savo Motiną ♫
- XIII vieta. Jėzus sutinka šventąją Veroniką ♫
- XIV vieta. Prie miesto vartų ♫
- XV vieta. Simonas Kirenietis padeda nešti kryžių ♫
- XVI vieta. Jėzus parpuola trečią kartą ♫
- XVII vieta. Jėzų išvelka iš drabužių ♫
- XVIII vieta. Jėzus kenčia ir miršta ant kryžiaus ♫
- XIX vieta. Jėzų laidoja ♫
- XX vieta. Šventojo Kryžiaus atradimas ♫
- Baigiamosios giesmės ♫