KALVARIJOS KALNAI: VI vieta. Pas Aną ♫

GARBINAME TAVE...

K. Gerasis Viešpatie Jėzau, * grandinėmis ir virvėmis surakintas, * pas Aną šarvuota ranka į veidą užgautas, * pasigailėk mūsų! 

A. Pasigailėk mūsų, Viešpatie, * pasigailėk mūsų!

Melskimės. * Kantrusis Viešpatie Jėzau, * Tu leidaisi surišamas, * iš vieno neteisingo teismo į kitą vedžiojamas * ir į šventąjį veidą mušamas. * Išmokyk mus kantriai pakelti visas gyvenimo sunkenybes ir nelaimes, * kad galėtume atsilyginti už visas savo nuodėmes. * Tu gyveni ir viešpatauji per amžius. – A. Amen.

Tėve mūsų, Sveika, Marija, Garbė Dievui.

(Melodija – „O žmogaus siela“)

JAU SUSIRINKO TARYBA, * einanti teismo tarnybą, * ir laukė Jėzaus teisėjai – * jo dideli nekentėjai.

2 Jie jau iš anksto gudravo, * kai tiktai Jėzų sugavo, * kas jiems reikėsią daryti, * Jėzų kaip reiks pražudyti.

3 Niekšai ten du atkeliavo, * Viešpatį skundė, melavo: * „Jis sakė sugriausiąs šitą * šventyklą, bočių statytą.“

4 Jėzus nors to nežadėjo, – * jis apie kitką kalbėjo, – * žodžius jo ėmė kraipyti, * troško jį tuoj pražudyti.

5 Greitai Kajafas pašoko, * ant Atpirkėjo sušuko: * „Ką tu į tai pasakysi, * negi tai visa paneigsi?“

6 Jėzus jo mintį pažino, * kokio jis siekia sprendimo, * tad nieko jam neatsakė, * nors liežuviu anas plakė.

7 Kajafas sėdo ir stojo, * Jėzui net kumščiu grūmojo: * „Prisiekdinu vardu Dievo: * ar tu Sūnus amžių Tėvo?“

8 „Taip, aš tikrai Sūnus Dievo, * jūsų visų dangaus Tėvo. * Jūs dar mane pamatysit * ateinantį debesyse...“

9 Šitai Kajafas išgirdęs, * perplėšė rūbus įširdęs: * „Ausim girdėjote savo, * kaip jis dabar piktžodžiavo.“

10 „Liudytojų nebereikia! * Mūsų įstatymai teikia * bausmę už šitokią kaltę – * vertas prie kryžiaus prikalti!“

11 Tokį padarę sprendimą, * spjaudyt į Viešpatį ima. * Kiti jį mušė per veidą, * tyčiojos ir nepaleido:

12 „Jei tu tikrai Sūnus Dievo, * mums pranašauk, kas užgavo. * Sakeisi esąs Mesijas, * Dievo naujienos nešėjas.“

13 Šitaip per naktį sargyba, * kolei ilsėjos taryba, * kankino Viešpatį žiauriai – * nedavė atilsio, daužė.

14 Argi, žmogau, neraudotum, * jei tik geriau pagalvotum, * teisme ką Jėzus kentėjo * nuo tų žiaurių nekentėjų.

15 Siela krikščionio kiekvieno, * Jėzų atminki šiandieną – * kančias atmink Atpirkėjo, * kaip savo kraują jis liejo.

16 Ir atsiminki kasdieną, * jog už kaltybę kiekvieną * užtrauki sau prakeikimą, * o netenki atpirkimo.

17 Kai mes akis jau užmerksim, * mūsų, kaltų, nepasmerki: * nuvesk visus mus į dangų, * meldžiam Tave, Jėzau brangus!