KALVARIJOS KALNAI: Įžanga ♫

GERASIS IR GAILESTINGASIS DIEVE, * štai mes nusižeminę klūpome prieš dievišką Tavo didybę; * tikime ir išpažįstame, jog Tu esi mūsų Dievas ir Viešpats; * pasitikime Tavo beribiu gerumu ir gailestingumu; * mylime Tave visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis; * gailimės, kad Tave, mūsų Kūrėją ir Tėvą, savo nusikaltimais esame įžeidę.

Pradedame begalinės Jėzaus kančios apmąstymą, * prašydami, kad stiprintum mūsų vyriausiąjį ganytoją Šventąjį Tėvą; * kad labiau išplatintum šventąjį katalikų tikėjimą; * kad atverstum nepažįstančiuosius Kristaus; * kad pataisytum nusidėjėlius * ir kad greičiau priimtum į dangų skaistyklos vėles. * Aukojame jį taip pat už savo namiškius ir gimines, * už keleivius, ligonius ir kalinius, * už vargstančius, visokiose nelaimėse esančius ir mirštančius. * Visiems jiems prašome ištvermės ir kantrybės, * taipogi kitų, jų išganymui reikalingų, malonių.

Priimk, Viešpatie Dieve, šį mūsų troškimą * didesnei savo garbei ir šlovei; * padėk mums su tikra dvasine nauda apeiti šį kryžiaus kelią (arba: apmąstyti skaudžią Tavo Sūnaus kančią). – A. Amen.

K. ATEIK, VISAGALI DIEVE – * ✠ Tėve ir Sūnau, * ir Šventoji Dvasia. A. Amen.

ATVERKIME savo širdis Viešpačiui, * parenkime jas šiai šventai kelionei. * Peržiūrėkime savo sąžines * ir nuoširdžiai apverkime nuodėmes, * nusižeminę prašykime jų atleidimo. * Atitraukime savo širdis nuo laikinųjų rūpesčių, * o visas mintis bei norus paveskime Dievui * per Kristų, mūsų Viešpatį. – A. Amen.

Melskimės. * Gerasis ir gailestingasis Jėzau, * Tu sutikai iškentėti daugybę žaizdų * ir būti paniekintas dėl mūsų nuodėmių, * kad mums Tavo randai atneštų sielos sveikatą. * Atleiski mums nuodėmes * ir išmokyk mus nuolat turėti prieš akis Tavo kančią, * kad drauge su Tavimi dirbtume ir kentėtume, * o dirbę ir kentėję, galėtume * taip pat su Tavimi amžinai būti laimingi. * Tu, būdamas Dievas, * su Tėvu ir Šventąja Dvasia gyveni ir viešpatauji per amžius.  – A. Amen.

Einant į kiekvieną vietą, giedamos nurodytos giesmės. Į pirmąją vietą:
(Melodija – „Atmink, krikščioni“)

BROLIAI, ATMINKIM, ką Jėzus kentėjo, * kai šventą kraują jisai už mus liejo, * kaip jį sugavę baisiausiai kankino, * kol numarino.

2 Judas jį priešams, kaip vergą, parduoda, * jų pasamdytiems kareiviams įduoda. * Petras tą naktį, labai nusiminęs, * jo išsigynė.

3 Jėzų suėmus, apaštalai dingo; * slėpės, nes buvo ir jiems pavojinga. * Vienas tik Jonas, Salomė, Marijos * sekti nebijo.

4 Džiaugėsi priešai, kai Viešpatį teisė, * mirtį kai rengė jam šitokią baisią. * Net ir bičiuliai už Jėzų nestojo – * patys bijojo.

5 Žmonės, atminkit, ką Jėzus kentėjo, * kai lyg plėšikas ant kryžiaus kabėjo. * Sumuštas visas, kraujais apiplūdęs, * mirė nuliūdęs.

6 Tyčiojos priešai iš Jėzaus begalio: * „Gelbėk save tu: sakeis viską galįs... * Ženki nuo kryžiaus: tavim įtikėsim, * kai tat regėsim!“

7 Jėzus apleistas, palikęs bejėgis: * mūsų kaltybės jį buvo prislėgę. * Nuodėmės mūsų jo šventą didybę * dengė tamsybe.

8 Mūsų kaltybę, kaip savąją, ima; * kenčia, nes trokšta visiems atpirkimo. * Taip jis mus teikės į dangų vadinti, * laimę grąžinti.

9 Meilę parodė jis mums begalinę: * mirė nekaltas, kaltuosius mus gynė... * Meilę už meilę visi jam šiandieną * duokim iš vieno.

10 Ženkim į būstą aukos velykinės, * eikim pagerbti šventos Vakarienės: * čia jis paliko visiems Testamentą – * liepė atminti.